Sociologų tyrimuose šį rudenį dalyvavę Lietuvos vyrai pripažino, kad tėtis ir mama yra vienodai svarbūs vaiko raidai, o vienas didžiausių padrąsinimų vyrams aktyviau įsitraukti į vaikų auginimą būtų teigiama viešoji nuomonė, kurią iš esmės formuoja žiniasklaida.
„Mediaskopo“ analitikai ištyrė 2019-2020 metų žiniasklaidos pranešimus apie tėvystę bei motinystę ir atrado didžiulį disbalansą, kaip piešiami tėčio ir mamos portretai.
Iš viso žodžiai „tėtis“, tėvystė“ per beveik dvejus metus 850-yje šalies žiniasklaidos kanalų paminėtas 118 tūkst. kartų, žodžiai „mama“, „motinystė“ – 120 tūkst. kartų. Tačiau sąvokoms tėtis ir mama suteikiama labai skirtinga reikšmė.
„Esu tėtis“ vartojama kaip statuso simbolis
„Žiniasklaidos analizė parodė, kokiuose skirtinguose kontekstuose minimi žodžiai „mama“ ir „tėtis“. Pranešimuose, kur minimos „mamos“, tiesiogiai kalbama apie motinystę, ryšį su vaiku, rūpinimąsi vaiku. Straipsniuose apie tėvą, tėvystė minima kaip santykio su išoriniu pasauliu dalis arba dar įdomiau – kaip statuso simbolis politikos ar verslo kontekste. Tie straipsniai nieko bendro neturi su buvimu tėčiu“, – rezultatus pristato žiniasklaidos tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ direktorė Jūratė Stankuvienė.
Tai buvo ryškiai pastebima ir šio rudens žiniasklaidos pranešimuose apie Seimo rinkimus.
„Paanalizavome ką tik vykusių Seimo rinkimų kandidatų kalbas ir matome, kaip rinkimuose tėvystės statusas pasitelktas įvaizdžio kūrimui. Kandidatai vyrai labai daug kalbėjo apie šeimas, kad Lietuva – svarbu, bet ne mažiau svarbu ir būti tėčiais. Tai nieko nesako apie tai, kokie tėčiai jie yra, bet akivaizdu, kad tai paperka rinkėjus“, – komentuoja „Mediaskopo“ vadovė.
Žiniasklaidoje dominuoja patriarchalinės vertybės
Tėvas santykyje su vaiku minimas beveik du kartus dažniau (61 proc.) negu mama (39 proc.), o vertinant įvairius tėvų-vaikų žodžių derinius, ypač populiari tėvo-sūnaus tema. Pavyzdžiui, „tėvas paliko verslą sūnui“ arba „tėvas buvo politikas, o dabar ir sūnus“. Atitinkamų paminėjimų „mama-dukra“ arba „tėvas-dukra“ – gerokai mažiau.
„Tai rodo, kad patriarchaliniai sentimentai tebedominuoja Lietuvos žiniasklaidoje. Panašu, kad, nepaisant visų permainų lyčių santykiuose, visuomenėje vyriška linija perduodamas „paveldas“ išlieka svarbiu simboliniu gestu“, – komentuoja Lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. Margarita Jankauskaitė.
Mama ir tėtis – vienodai svarbūs vaiko raidai
„Apklausos rodo, kad žmonės pripažįsta, jog tėtis ir mama – vienodai svarbūs vaiko raidai, vienodai atsakingi už vaikus, kad vyrai turi skirti tiek pat dėmesio vaiko priežiūrai, ugdymui ir auginimui, kaip ir moterys. Tačiau viešai skelbiama informacija šito supratimo neatspindi ir nepalaiko: žiniasklaida (re)produkuoja stereotipinį požiūrį, kuris kuria kliūtis pažangios praktikos formavimuisi, nors apklausos rodo, kad visuomenė tokios pažangios praktikos tikisi“, – komentuoja M. Jankauskaitė.
Pasak ekspertės, apmaudu, kad tėvystės samprata XXI a. Lietuvoje vis dar siejama pirmiausia su išteklių generavimu ir instrumentine pagalba, referuojant į akmens amžiaus medžiotojų tradicijas, o ne emociniu ryšiu su vaiku ir rūpinimusi juo.
„Dirbantis tėtis“ – savaime suprantama, todėl nevartojama
Vaikų priežiūros, auginimo, ugdymo kontekste moterys arba mamos žiniasklaidoje minimos tris kartus dažniau nei vyrai. Didelė dalis straipsnių teigia, kad vaikų priežiūra yra išimtinai moterų pareiga.
Tačiau moterims deleguojama ne tik atsakomybė už vaikus. Viešoji žinutė labai aiškiai siunčia signalą, kad tikimasi, jog šiuolaikinė moteris tvirtai atlaikys kovas dviejuose frontuose. Analizuojant žodžius, supančius mamas ir tėčius, matome, kad mamos netgi dažniau negu tėčiai minimos darbo kontekste: „dirbanti mama“ sulaukia gerokai daugiau dėmesio.
Tiriamuoju laikotarpiu užfiksuoti 334 (94 %) „dirbančios mamos“ ir 23 (6 %) „dirbančio tėčio“ paminėjimai.
„Ši disproporcija iškalbingai atspindi kultūrines nuostatas: nutylima tai, kas laikoma savaime suprantama, suvokiama kaip norma, bet pabrėžiami dalykai, kuriuos norima įtvirtinti. Todėl žodžių junginys „dirbantis tėtis“ tiesiog nevartojamas, visą svorį perkeliant į „dirbančią mamą“. Taip mėginama papildyti moterims priskiriamų tradicinių pareigų „krepšelį“. Antra vertus, verslo kontekste vyrai minimi du kartus dažniau nei moterys (atitinkamai 67 ir 33 proc.), kas leidžia manyti, kad būtent verslas, o ne darbas plačiąja prasme, vis dar laikomas „vyriška“ sritimi“, – „Mediaskopo“ duomenis komentuoja M. Jankauskaitė.
Spaudimas būti „gera mama“
Žiniasklaidos analizė atskleidžia didelį spaudimą moteriai būti „gera mama“ ir tuo pat metu nepamiršti savo karjeros, išvaizdos, vyro poreikių. Žodžių junginys „gera mama“ vartojamas gerokai dažniau nei „geras tėtis“, kuriam tokie reikalavimai paprastai nėra keliami.
Vaiko teisių kontekste tėtis taip pat paliekamas paraštėse: jis buvo minimas mažiau nei trečdalyje pranešimų apie vaiko globą, vaiko teises ar smurtą šeimoje.
„Pasigilinę į smurto temą, matome labai įdomią situaciją – mamos minimos dažniau nei tėčiai ar sugyventiniai. Tėčiai – 197, mamos – 579 kartus. Paminėjimų kontekstas – motinos arba smurtauja kartu su tėčiais prieš vaikus, arba yra smurto aukos“, – sako „Mediaskopo“ direktorė J. Stankuvienė.
Socialinis spaudimas – tik mamoms
Kai paliekamas naujagimis – tėtis žiniasklaidoje minimas tik, jei pats imasi aktyvių veiksmų.
„Visada kalbama tik apie mamą, ypač „gyvybės langelių“ komunikacijoje – „mama gali persigalvoti“, „neieškos mamos“, „mamai nustatyta depresija ir ji bus teisiama“ ir t.t. O kodėl ten nėra tėčio? Kodėl visuomenė neužduoda sau klausimo apie vyro atsakomybę šioje situacijoje? Veikiausiai turėdama tvirtą paramą ir palaikymą, moteris nesiryžtų tokiam drastiškam žingsniui“, – pavyzdžių pateikia žiniasklaidos analizės įmonės vadovė.
Bendra pastaba – kūdikių nepriežiūra ar palikti kūdikiai tik moterų reikalas. Komunikacijoje, be aktyvių tėčio veiksmų, kurių yra vienetai, tėčiai nedalyvauja, lyg moterys būtų vienos tuos kūdikius pradėjusios.
„Žiniasklaidoje matome stiprų socialinį spaudimą moterims prisiimti visą atsakomybę dėl vaikų. Tai daroma taikant morkos ir rykštės metodą: jos arba statomos ant pjedestalo kaip „geros mamos“, arba nulinčiuojamos smurto artimoje aplinkoje, vaikų teisių, globos kontekstuose. Laikas prisiminti, kad vaikai dažniausiai turi ir tėtį, kuris net negyvendamas kartu nėra atleidžiamas nuo pareigos ir atsakomybės rūpintis ne tik ekonomine, bet ir emocine vaikų gerove. Santuoka ar partnerystė gali iširti, tačiau tėvo-vaiko santykis išlieka, sakyčiau, net ir po mirties, – komentuoja M.Jankauskaitė.
Primena tėčio tiesioginį ryšį su vaiku
Ekspertė pažymi, kad tėvystė dar per mažai suvokiama kaip viena iš lygiaverčių vyrų tapatybės dalių.
„Sukūrus šeimą, mūsų tapatybių puokštė pasipildo, pridėdama ir naujų pareigų. Jų turinio svarbu nesupainioti. Sąvoka „tėtis“, kaip ir „mama“, turėtų būti siejama visų pirma su vaiko fizine ir emocine gerove, o ne techniniais darbais. Sąvokos „mama“ mes nesiejame su namų ruoša, maisto gaminimu ar skalbimu – darbu, kurį laikome nematomu, nors tapus mama moteriai visa tai tenka daryti. Tačiau kalbėdami apie tėtį vis dar prisimename namą ir medį, kuriais turi pasirūpinti „tikras vyras“, nors tai yra statybininko ir sodininko funkcijos, neturinčios tiesioginio ryšio su tėvyste“, – sako M. Jankauskaitė.
Apie tyrimą
Šiai žiniasklaidos analizei „Mediaskopas“ išnagrinėjo 850 šaltinių: nacionalinių ir regioninių leidinių, interneto bei naujienų agentūrų straipsnių, radijo ir televizijos pranešimų nuo 2019 sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 dienos.
Šiuo tyrimu žiniasklaidos analizės bendrovė „Mediaskopas“ prisideda prie lapkričio mėnesį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vykdomos sąmoningumo didinimo kampanijos „Būti tėčiu – didžiausia dovana“, kuria siekiama paskatinti vyrus aktyviau įsitraukti į vaikų auginimą nuo pat pirmų vaiko gyvenimo dienų. Kampanijos metu startavo ir nauja svetainė apie darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą www.daugiaubalanso.lt.
