Už kiekvienų skyrybų slypi skaudi ir jautri istorija. Tikriausiai retas nori apie tai kalbėti, tačiau su savo vaikais kažkuriuo metu teks pasikalbėti – norite to, ar ne. Kiekvieni tėvai bijo šio pokalbio – tai širdį verianti užduotis. Kaip skaudžias naujienas pranešti kuo švelniau ir kuo mažiau žalojant vaiką?
Padarykite tai kartu
Jei abu tėvai jaučiasi pakankamai stipriai tiek fiziškai, tiek emociškai, tuomet geriausia šias nemalonias naujienas pranešti kartu. Toks būdas vaikui rodys, jog tėvai yra vieningi ir kad vis tiek abu jam suteiks paramą ir paguodą.
Tačiau kai kuriais atvejais daug geriau, jei skaudžią žinią apie skyrybas vaikas išgirs iš vieno iš tėvų. Jei tėvai kartu nesibarę neišbūna vienoje patalpoje, pradeda mąstyti neracionaliai, kaltina vienas kitą prie vaikų, lieja savo nuoskaudas, rodo nepagarbą ir pan., tuomet bendru sutarimu apie skyrybas turėtų pranešti kažkuris vienas iš tėvų.
Pasiruoškite pokalbiui
Prieš pokalbį su vaiku, tėvai turėtų apsitarti, kaip praneš skaudžias žinias ir ką kalbės. Labai svarbu laikytis vienos pasakojimo linijos ir pagrindinių punktų bei detalių. Pranešdami apie tai vaikui būkite sąžiningi, atvirai pasakykite kaip jaučiatės, kas įvyko, tačiau nesidalinkite smulkmenomis ir dar labiau skaudinančiais dalykais. Dauguma vaikų tokiais atvejais tikrai nėra pasiruošę emociškai susitvarkyti su per daug detalių vienu metu – jiems pakaks atviro prisipažinimo ir nuoširdaus atsakymo į klausimą „kodėl“.
Pasiruoškite, kad toks pokalbis su vaikais laukia ne vienas. Vėliau vaikai pradės patys užduoti klausimus, tačiau pats pirmasis pokalbis turi būti konkretus, aiškus ir su mažai detalių.
Numatykite galimus vaikų klausimus
Be klausimų „Kas atsitiko?“, „Kodėl jūs skiriatės“, „Ar jūs nebemylite vienas kito?“ ir pan., numatykite, kokius klausimus vaikas galėtų dar užduoti ir iš anksto jiems pasiruoškite. Dažnam vaikui kyla tokie klausimai, kaip „Su kuo aš gyvensiu“, „Kada aš vėl pamatysiu… (tėtį, mamą)“, Su kuo bus brolis (sesuo)?“, Kaip švęsime mano gimtadienį (Kalėdas)“? ir pan. Jei iš anksto pasiruošite tokiems ir panašiems klausimams, nebūsite užklupti ir neprikalbėsite to, dėl ko vėliau galite gailėtis.
Atsižvelkite į vaikų amžių
Tėvai turėtų atsižvelgti į vaikų amžių ir pokalbį pritaikyti pagal tai, kiek vaikas geba suprasti. Pavyzdžiui, vyresni vaikai daug anksčiau ima jausti namuose tvyrančią įtampą tarp tėvų, todėl su jais pokalbio nereikėtų atidėlioti. O štai maži vaikai visiškai kitaip supranta laiką – anksti papasakoti situaciją, pavyzdžiui, kad vienas iš tėvų netrukus išsikraustys – nėra tikslinga, nes mažas vaikas nesuvokia laiko. Geriausia su mažiausiais kalbėti jau prieš pat įvykstant pasikeitimams (likus vienai ar dviem savaitėms).
Būkite empatiški
Parodykite vaikams empatiją ir priimkite jų jausmus, kad ir kokie jie būtų. Pasakykite vaikams, kad visi jų jaučiami jausmai yra visiškai normalūs, nesvarbu, ar jie jaučia skausmą, liūdesį, pyktį, sumišimą ar net palengvėjimą. Padėkite jiems suprasti, ką jie jaučia ir paaiškinkite, kad laikui bėgant šie jausmai gali keistis, vėl sustiprėti ar išblėsti.
Taip pat galite padėti vaikams kūrybiškai išleisti savo jausmus, pavyzdžiui, piešdami, rašydami ir pan. Taip pat be galo svarbus ir privatus vaiko laikas su kiekvienu iš tėvų. Leiskite jiems klausinėti, liūdėti, pykti. Nepamirškite, kad visuomet galite pasinaudoti ir psichologine pagalba – pavyzdžiui, šeimų terapija.
Nepamirškite, kad dėl tėvų skyrybų vaikai labai dažnai kaltina save. Turite jiems įtikinamai pasakyti, kad dėl jūsų sprendimų vaikai nėra kalti. Taip pat pabrėžkite, kad ir toliau juos mylėsite ir aktyviai dalyvausite jų gyvenime.
Nesuteikite klaidingos vilties
Labai dažnai vaikai tėvams užduoda tokius klausimus kaip: „Ar jūs jau niekada niekada nebebūsite kartu?“, „Kodėl per mažai stengiatės, kad būtumėte kartu?“ ir pan. Tėvams gali kilti pagunda atsakyti neaiškiais, netvirtais, galbūt tiesos neatspindinčiais atsakymais, pavyzdžiui, „Pagyvensime – pamatysime“ ar „Niekada negali žinoti“, kurie gali suteikti nepagrįstos vilties vaikams. Net jei nesate tikri ir galvojate, jog tikrai yra vilties, kad ateityje vėl būsite kartu, prie vaikų to svarstyti jokiomis formomis ar užuominomis, nepatartina, nes galite dar labiau nuvilti vaikus.
