Jis tik serga ir serga… Nueina tris dienas į darželį ir dvi savaites – namie. Tada – dvi savaitės darželyje ir trys – namie. Susiradome auklę, nes negaliu kiekvieną mėnesį imti nedarbingumo pažymėjimų. Tokie ir panašūs nusiskundimai iš mamų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, šaltuoju metų laiku yra kasdienybė.
Bet ar tikrai visi darželinukai serga ir ką galime padaryti, kad mūsų vaikas neįsisuktų į šį ligų ratą?
Konsultuoja Ingrida Lauciuvienė, vaikų darželio „Augueco Dūzginėlis“ įkūrėja, penkių vaikų mama:
Penkių vaikų mama Ingrida Lauciuvienė sveiku ir ekologišku gyvenimo būdu domisi jau kelis dešimtmečius. Ir ne tik savo namuose – jau aštuoniolika metų veikiantis Ingridos su vyru Linu įkurtas ekologinės krypties darželis itin daug dėmesio skiria vaikų mitybai ir sveikatinimui. Todėl, gavusi užduotį parašyti straipsnį apie „darželines“ ligas rudenį, ilgai nesvarsčiau – geresnės pašnekovės už Ingridą neįsivaizduoju.
Paklausta, ar posakis, jog „visi vaikai pradėję lankyti darželį serga daugiau nei iki tol“, Ingrida atsako tiesiai šviesiai: „Nors ir kaip norėčiau pasakyti, kad tai netiesa ir nuraminti visus tėvelius, visgi taip, vaikai serga. Tiesa, vieni mažiau, o kiti daugiau. Mano patirtis byloja, kad yra trys svarbiausi veiksniai, nuo kurių priklauso, ar mažylis daug sirgs, tai – stresas, režimas, arba dienos rutina, ir maistas.“
Turbūt esate girdėję, kad kuo vėliau vaikas pradės lankyti darželį, tuo mažiau sirgs. Esą dvimetukas, pirmą kartą pravėręs darželio duris, mažiau atsparesnis už trejų ar ketverių metų vaikelį.
Ingrida Lauciuvienė nenori taip tiesmukiškai sutikti: „Tai nepriklauso nuo amžiaus. Vaikai labai skirtingi – vienas nori į darželį, greitai užmezga emocinį ryšį su auklėtoja, jaučiasi saugus ir nepatiria įtampos, o kitas adaptuojasi sunkiai, jo streso lygis didelis, tad ir sirgs dažniau.
Sakoma, jog priešmokyklinukai serga mažiau, nes „išauga“ ligas, tačiau pažiūrėkime į tai iš kitos pusės – jie jau žino visą ritmą, eina į darželį be streso, čia turi draugų, smagios veiklos. Atsipalaidavęs, laimingas, daug gryname ore būnantis, daug judantis vaikutis serga mažiau. Esu įsitikinusi – jei šeima gyvena ramiai ir be įtampos, eina laiku miegoti, visavertiškai maitinasi, virusai praeis pro šalį arba mažasis sirgs lengvai. Kartais tėvai skundžiasi, esą „atėjo sergantis vaikas į grupę ir užkrėtė“. Tuomet pasiteirauju, kodėl vienas susirgo, o kitas – ne?
Vadinasi, reikia savo atžalos imunitetą stiprinti. Pradėkime nuo emocinės būklės: kasdien stebėkime, kaip sūnus ar duktė jaučiasi, raskime laiko prieš miegą išsikalbėti. Vaikus ligos puola ir dėl mamos streso. Jei mama nervinasi, patiria nesklandumų darbe, žiūrėk, tuoj jos atžala bus su sloga.“
Po darželio – laikas poilsiui, o ne pramogoms
I. Lauciuvienė sako, kad geriausias laikas eiti miegoti ikimokyklinukams, o iš tiesų visiems mums, yra 21–22 val. Pasak jos, toks ritmas tobulas visai šeimai. Ekologinio darželio įkūrėja pastebi, kad šiuolaikiniai vaikai patiria per daug stimuliacijos, todėl dažnai būna pervargę: „Jeigu po darželio tėvai mažuosius dar veža į būrelius, o savaitgalį vėl veiklos – gimtadieniai, žaidimų kambariai ir pan., jie pavargsta. Mano patarimas būtų po darželio neleisti vaiko į būrelius, idealu, jei norimus užsiėmimus jis lanko darželyje.
Savaitgaliai turi būti skirti poilsiui, o ne kelionėms į žaidimų kambarius ir prekybos centrus. Geriausias poilsis yra gamtoje. Neužtenka tik pasivaikščioti parke išgrįstais takeliais, geriau pabūti natūralioje gamtoje, tikrame miške.
Pastaruoju metu pasaulyje psichinei sveikatai gerinti išrašo receptus eiti į mišką pasivaikščioti. Teko skaityti, kad JAV vaikas per dieną lauke būna vos 7 minutes! Jis negali nesirgti, jeigu visai nebūna lauke.
Paskaičiuokim ir mes: vaikas lanko darželį, kurio politika tokia, kad blogu oru į lauką neinama. Jeigu jis į namus ir iš jų vežamas automobiliu – tai kiek laiko būna gryname ore? Rekomenduoju klausti savo darželiuose, kiek laiko vaikai būna lauke. Tėvams patariu vieną savaitę vesti užrašus ir skaičiuoti, kiek jų atžala buvo gamtoje. Turiu omenyje, kiek būna gryname ore, kai gali nevaržomai karstytis medžiais, laisvai žaisti gamtoje.“
„Neveskite mano vaiko į lauką“
Vos tik vaikeliui pasirodė pirmasis snarglys, daugelis mūsų sunerimstame ir darželyje prašome auklėtojų „pasaugoti vaiką“, nevesti į lauką. Arba jei savaitgalį numatyta kelionė, tėvai prašo to paties tarsi apsidrausdami. I. Lauciuvienė sako, kad anksčiau pataikaudavo tokiems gimdytojų norams, tačiau dabar stengiasi išsiaiškinti, kodėl reikia vaiko nevesti? Moteris sako, kad ramiai žaisti gryname ore mažiukui su slogele yra sveikiau, nei sėdėti vienam tvankioje patalpoje.
„Savo darželyje į lauką einame du kartus per dieną bet kokiu oru. Anksčiau būdavo bausmė vaiko neišleisti į kiemą, dabar atvirkščiai, kai kuriems yra bausmė eiti į lauką. Vaikas nebežino, ką kieme veikti. Jeigu yra žaidimų aikštelė, dar aišku, bet jei gamta natūrali, sutrinka. Būna, auklėtiniai iš pradžių įsikimba į auklėtoją – o ką čia veiksim, ką daryti? Dabar reikia iš naujo „atrakinti“ vaike tą emociją, kad jis galėtų džiaugtis buvimu laukinėje gamtoje. Su savo darželinukais važiuojame į sodybą. Kai buvo uogų metas, miške pasakydavau, kad dabar kiekvienas turi nusiskinti ir suvalgyti saują uogų. Yra vaikų, kurie bijo nusiskinti ir dėti į pilvą uogas – to jie niekada nėra darę! Beje, pastebėjau, kad net patys didžiausi padaužos būdami gamtoje nurimsta, susikaupia.“
Maisto galia
Ingridos darželyje meniu sudarytas pagal sezoniškumą ir daug metų jame pusryčiams geriami žalieji kokteiliai: „Juos gaminame iš skirtingų žalėsių ir vaisių. Pavyzdžiui, sauja špinatų, bananas, obuolys arba kriaušė. Tinka ir garšvos, kiaulpienės bei visokie kiti vaisiai. Svarbu tik per daug neprimaišyti, geriau mažiau. Mažyliai labai skirtingai į juos reaguoja. Vieni mielai geria, kiti nebūna iki tol matę.
Anądien virėjos skundėsi, kad liko neišgertas ąsotis žaliojo kokteilio. Nieko tokio, padėjom jį ant stalo, vaikas užsimanys, tada ir išgers. Rudenį visada turime pasidarę savos gamybos čiobrelių sirupo, jei matom, kad kažkuriam vaikučiui reikia, duodam. Patys renkame čiobrelius, darome jų ištrauką ir verdame su ruduoju cukrumi. Padeda, kai puola kosulys. Taip pat ruošiame skirtingų žolelių arbatų.“
Sveikatai stiprinti pašnekovė siūlo jų išbandytą ir pasiteisinusį keturių sėklų mišinį: „Moliūgų, sezamų, saulėgrąžų ir linų sėmenų sėklas sumalame iki miltų ir jais gardiname įvairius patiekalus. Galima tiesiog užpilti vandeniu ir išgerti. Toks sėklų mišinys yra baltymų ir mikroelementų šaltinis. Atrodo, šiandien visi domimės sveika mityba, tačiau, mano manymu, baltymų valgome per mažai.
Rudenį, kai puola virusai, rekomenduoju kuo mažiau valgyti miltinių patiekalų, riboti angliavandenius. Jeigu galvojate, kad kasdien išgeriate apelsinų sulčių ir to pakanka, taip nėra. Atkreipkite dėmesį, kiek ir kokių grūdinių kultūrų valgote šeimoje.“
Dėmesio! Atakuoja virusai
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad be galo svarbu pastebėti pačią ligos pradžią ir užkirsti kelią rimtam susirgimui. Todėl pastebėjusi, jog į darželį atvedamas mažiukas „ant ribos“, daugiavaikė mama pirmiausia galvoja apie jo savijautą.
„Tokiam vaikui labiausiai reikia ramybės ir tėvų dėmesio, todėl skambiname tėveliams ir prašome trūks plyš parsivežti namo. Tai labai pasiteisina – jeigu pastebėjus pirmuosius peršalimo ligos simptomus vaikelis pabūna namie, jis neįsiserga. Į darželį nepriimame vaiko su vaistais nuo slogos, gerklės ar kosulio, kuriuos jam skyrė gydytojas.“
Dar vienas būdas, naudojamas darželyje, – eteriniai aliejai.
„Visada ligų sezonu gariname aliejus. Naudojame arbatmedžių, levandų, citrusinių vaisių aliejus. Esame išbandę ir česnakų karolius – jų kvapas atbaido virusus. Beje, ar žinote, kaip reikia valgyti česnaką, kad būtų naudos? Neužtenka tik šmaukšt ir praryti, reikia jį susmulkinti iki košelės. Valydami patalpas taip pat į vandenį įlašiname eterinių aliejų, na, ir labai svarbu vėdinti patalpas. Jeigu nebus skersvėjų ir gryno oro – nieko gero nelauk“, – aiškina I. Lauciuvienė.
Pietų miegas: taip ar ne?
Ilgametę darbo darželyje praktiką turinti I. Lauciuvienė pietų miegui nesako nei griežto „ne“, nei griežto „taip“. Pasak jos, reikia elgtis lanksčiai ir atsižvelgti į kiekvieno vaiko prigimtį. Vienas mažylis mielai eina pogulio dieną iki mokyklos, kitas (toks, beje, buvo Ingridos sūnelis Pijus) miegoti atsisako nesulaukęs trejų.
„Yra tokių, kurie nenori eiti pogulio dieną, bet jų tėvai prašo pamigdyti, nes esą „vakare vaikas lipa sienom“. Pasigilinus paaiškėja, kad gimdytojai eina miegoti vėlai ir vaikas naktinėja. Tačiau jeigu jis atsiguls 20–21 val. vakaro, dieną gali apsieiti ir be pietų miego. Vis dėlto turi būti dieną toks laikas, kai vaikai nusiramina. Nebūtinai miega, bet kažką ramiai veikia. Darželyje esame sudarę galimybę miegoti nenorintiesiems pailsėti atskirai – arba eina į lauką pabūti, arba pažaidžia su kita auklėtoja.“
Apranga – dalykas rimtas
Jeigu jau sutarėme dėl to, kad vaikui būtinas grynas oras visais metų laikais, labai svarbu, kad jo apranga būtų patogi ir pritaikyta žaidimams lauke. I. Lauciuvienė sutinka, kad tėvams ne visada lengva pataikyti, juk daug jų dirba patogiuose ofisuose ir sunkiai įsivaizduoja, kaip tinkamai aprengti atžalą per darganą. Botai ir laukui skirti viršutiniai drabužiai paliekami darželyje – taip patogiausia visiems: „Esu mačiusi, kaip lauke su pūstu sijonėliu ir šventiniais bateliais sėdi mergytė. Užkalbinta paaiškina, kad vakare eis į svečius, todėl negali išsipurvinti. Tokiu atveju prašau suaugusiųjų pagailėti vaiko – leiskime jam pasidžiaugti vaikyste.“
Technologijoms darželyje ne vieta
Taisyklės numato, kad išmaniosios technologijos lieka namuose, o jei netyčia atkeliauja iki darželio, uždaromos spintelėje.
„Štai ateina mergaitė su išmaniuoju laikroduku. Prašome palikti jį spintelėje. Tėvai nesupranta, kodėl? Klausiam: „O kam jai jis?“ – ,„Jei kas nutiks, paskambins, bus mums ramiau“, – atsako. Taip vaikas tarsi užprogramuojamas, jam pasėjamas nerimas – o kas gali nutikti? Kas bus? Jau dėl to jam neramu. Nekalbu apie telefonų skleidžiamas bangas ir spinduliavimą. Aš labai aiškiai matau, kurie vaikučiai priklausomi nuo technologijų, o kurie – ne. Pirmiesiems namie leidžiama jomis naudotis neribotai. Esu girdėjusi, kad vaikų iki 5 metų smegenis technologijos veikia panašiai kaip suaugusius žmones narkotikai. Pasaulis nesugrius, jei mažieji išmaniosiomis technologijomis ims naudotis kuo vėliau. Jie juk tokie imlūs!“ – sako I. Lauciuvienė.
„O ar nėra taip, kad tėvai nori sveikatinti vaikus, tuo tarpu patys mieliau ant sofutės vakarus su telefonu rankoje leidžia?“ – klausiu pašnekovės.
„Aš džiaugiuosi, kad mūsų darželinukai parneša sveikos gyvensenos idėjų į savo namus. Per vaiką pasiekiam šeimą. Labai jau lengva būtų, jei susirinktų tik sąmoningi sveikuoliai. Dabar dirbti įdomiau“, – atsako I. Laucuvienė.
