JUS PASITINKA ATSINAUJINĘS TAVO VAIKAS
Labas

Labas, darželi. Sudie, pieneli?

Dažniausiai toks scenarijus nutinka, kai žindomas mažylis pradeda lankyti lopšelį ar darželį. O gal verta pabandyti išsaugoti žindymą ir mamos pienu vaiką palepinti rytais bei vakarais? Mūsų kalbintos pašnekovės vienareikšmiškai sako – TAIP. Žindymas lopšelį-darželį pradėjusiam vaikui suteikia saugumo jausmą (yra dalykų, kurie nesikeičia) ir papildomą apsaugą nuo ligų, kurios nori nenori dažniausiai užklumpa darželį lankyti pradėjusius vaikus.

Į klausimus atsako Rima Kurtinaitienė, Tarptautinės egzaminuotojų tarybos sertifikuota žindymo konsultantė, IBCLC, www.zindymas.lt.

 

Ar Jūsų praktikoje dažni atvejai, kai mamos kreipiasi konsultacijos dėl į lopšelį-darželį išleidžiamo žindomo vaikelio?

 

Taip, šis klausimas dažnai kyla mamoms, kurios vertina žindymą, norėtų jį tęsti, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių turi vaikelį palikti kitų žmonių globai darželyje ar su aukle. Tokioms mamoms rūpi vaikelio gerovė ir jos vienareikšmiškai nenujunko, o svarsto įvairias galimybes, bando įvertinti, kaip būtų galima užtikrinti mažylio gerovę, suteikti jam kuo daugiau to, kas būtų naudinga.

 

Mano pačios trys vaikai pradėjo lankyti darželį dar žindomi. Tiesa, tuo metu jiems jau buvo beveik po trejus metus. Kai pirmą kartą tai nutiko, aš pati tik po gero pusmečio supratau, kad mano trimetis eina į darželį ir tęsia žindymą. Tuo laiku jis jau buvo įpratęs iš krūties valgyti tik namuose, tad darželyje nekilo jokių klausimų ar rūpesčių.

 

Yra mamų, kurios tęsia žindymą, kai jų mažyliai pradeda lankyti darželį-lopšelį sulaukę metukų ar dvejų. Paprastai lengviau suderinti, kai mama gali dirbti dalį dienos, tačiau įmanoma net ir tokiais atvejais, kai dirba visą darbo dieną.

 

Kokių praktiškų patarimų turite tokioms mamoms?

 

Vaikams labai svarbu, kad su jais būtų kalbama, pasakojama, kaip darželyje bus. Ir vienas iš dalykų, kurį reikėtų aptarti su žindomų mažyliu, yra tai, kad mamos pienuko darželyje nebus, tačiau jį bus galima valgyti grįžus namo, kaip įprastai. Priklausomai nuo to, kiek dažnai ir kada mažylis žinda, galima parodyti, kad yra ir kitų būdų, kaip galima pasiguosti. Pavyzdžiui, jeigu nugriuvo ir skauda koją, galima papūsti, paglostyti skaudamą vietą, net jei mažylis siekia krūties tokiose situacijose.

 

Specialiai retinti žindymo nebūtina, ypač jeigu yra galimybė pradėti lankyti darželį pamažu – nuo poros valandų per dieną po truputį ilginant buvimo darželyje laiką. Jeigu atsiskiriama iš karto ir ilgam, mamai svarbu stebėti savo krūtis. Jeigu jos prisipildo (jausmas panašus į pirmųjų savaičių pojūčius krūtyse, kai jos pasunkėja nuo vieno maitinimo iki kito), mamai gali reikėti ištraukti bent šiek tiek pieno. Tad svarbu pasiplanuoti, kur ir kaip galima tą padaryti.

 

Jeigu pratinamasi prie darželio pamažu, kai ateina laikas mažyliui darželyje praleisti visą dieną, dažniausiai lieka vakariniai, rytiniai ir naktiniai žindymai. Vakarais žindymas gali užtrukti ilgiau, nes tai – ne tik maitinimasis, bet ir būdas patirti mamos artumą. Tad vakarais nereikėtų planuoti nudirbti daug darbų, taip pat vos grįžus namo mama vargu ar galės pulti gaminti vakarienę ar tvarkytis namuose. Tikėtina, kad kurį laiką reikės praleisti su mažyliu prie krūties.

 

Ar apskritai verta žindyti, jeigu likęs vos vienas žindymas per dieną? Gal nauda sveikatai jau minimali ir apskritai neverta dėti pastangų?

 

Žinoma, vienareikšmiškai įvertinti vieno žindymo naudą sveikatai yra sunku. Yra tyrimų, atliktų dienos centruose JAV – ten paliekami dar metų neturintys mažyliai. Tie tyrimai rodo, kad žindomi ar geriantys mamos pieną vaikučiai serga mažiau. Taip pat žinoma, kad pradėję lankyti darželį mažyliai serga daugiau, nelygu, kokio amžiaus būtų, kada pradėjo lankyti darželį. Tad žindymas galėtų padėti mažyliams išlikti sveikiems. Net ir vienas kartas per dieną imuninei sistemai gali padėti kovojant su ligų sukėlėjais.

 

Kaip manote, ar verta informuoti lopšelio-darželio auklėtoją, kad vaikas žindomas?

 

Ir taip, ir ne. Viena vertus, tokia informacija gali padėti auklėtojai geriau suprasti, ko ir kodėl mažyliui reikia, kodėl jis elgiasi vienaip ar kitaip, kaip jam būtų galima padėti ar paguosti. Bet iš dalies rizikuojama, nes auklėtoja, jeigu jos požiūris į žindomą darželinuką ar apskritai į patį žindymą neigiamas, įvairius sunkumus (adaptacijos, bendravimo) gali nurašyti pernelyg dideliam prisirišimui prie mamos dėl žindymo ir, užuot ieškojusi būdų, kaip padėti mažyliui, kritikuotų mamą ar primygtinai rekomenduotų nujunkyti.

 

Kartais mamos jaudinasi, kad pietų miego mažylis užmiega tik su krūtimi, kad be mamos ir krūties neužmigs arba kad auklėtojai bus sunku jį užmigdyti. Tačiau ir nežindomi mažyliai turi savitų įpročių namuose, kurių atkartoti lopšelio-darželio aplinkoje gali būti neįmanoma, ir čia jau vaikučius prižiūrinčio žmogaus darbas – rasti būdus, kaip mažyliui padėti miegoti naujoje aplinkoje su nauju žmogumi.

 

Be to, kartais netikėtumų gali iškilti su kitais vaikais ar jų tėveliais, jeigu mažylis pasiprašytų krūties dar darželyje. Vaikams dažniausiai tai būna tiesiog smalsu, o tėvelius gali išgąsdinti „tokio didelio vaiko“ žindymas arba viešas žindymas, nes mūsų visuomenėje nėra įprasta viešumoje matyti ne tik žindomus mažylius, bet ir kūdikius.

 

Ne paslaptis, kad pradėję lankyti lopšelį-darželį mažieji dažniau serga. Ar tokiu atveju, kai vaikas lieka namie dėl ligos, verta jį žindyti dažniau? Nekils paskui problemų?

 

Sergantis mažylis tikrai daugiau prašysis prie krūties ir nereikėtų jo stabdyti. Mamos pieno kiekis gali vėl padidėti, kartu iš dalies patenkins ir mažylio maisto bei gėrimo poreikius, o mamos žino, kad sergantį mažylį neretai būna sunku pamaitinti ar pagirdyti. Kadangi mamos pienas – tai ne tik maistas, bet ir pagalba imuninei sistemai, žindyti dažniau tikrai verta. Mažyliui sveikstant žindymo gali reikėti mažiau, o vėl išleidus į darželį mamai patartina kurį laiką stebėti krūtis, ar jos nepersipildo.

 

Iki kokio amžiaus rekomenduojama žindyti vaikučius?

 

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja žindyti kūdikius ir mažus vaikus bent iki 24 mėnesių. Po antrojo gimtadienio rekomenduojama tęsti tol, kol kuriam nors iš dalyvių žindymas darosi nebereikalingas arba nebepriimtinas, t. y., arba mažylis nusijunko pats, arba gali būti nujunkomas ir mamos iniciatyva. Tyrimai rodo, kad nujunkyti iš lėto yra sveikiau tiek mamai, tiek mažyliui.

 

MAMOS PATIRTIS

 

Ingrida Lauciuvienė, vaikų darželio „Augueco Dūzginėlis“ įkūrėja, penkių vaikų mama, Jono (23), Viltės (20), Pijaus Mikalojaus (7), Nojaus Pranciškaus (4), Jokūbo (9 mėnesiai).

 

Išgirdusi pokalbio temą, daugiavaikė mama visai nenustemba. Jos įkurtame ekologiniame darželyje įprasta, jei atvedamas dar žindomas vaikas. Į darželį atėjus naujokui ir išgirdus jo mamos nedrąsiai ištartą „Aš dar žindau…“, Ingrida labai apsidžiaugia ir drąsina žindyti toliau. Pasak jos, tai ne tik tarpusavio ryšio stiprinimas, lengvesnė adaptacija, bet ir apsauga nuo „darželinių“ ligų. Na, o mūsų žurnalui Ingrida pasakoja savo asmeninę patirtį, kai mažieji sūneliai lankė darželį, o ji sėkmingai žindė toliau.

 

„Pijų žindžiau iki trejų metų, o Nojų – iki dvejų su puse. Abu į darželį išėjo sulaukę dvejų metų, džiaugiuosi, kad turėjau galimybę kartais leisti ne visą dieną, o trumpiau. Kadangi pati dirbu darželyje, būdavo, pamato mane, atbėga, pažinda ir toliau nubėga žaisti. Taigi mano atveju liko ne tik rytinis ir vakarinis žindymai, kartais maitinau ir per pietus.

 

Aš sąmoningai nenorėjau nujunkyti tada, kai vaikas pradeda eiti į darželį. Juk išėjus į kolektyvą paprastai užklumpa tradicinės darželio ligos – vaikai apsikeičia bacilomis, tad natūralu, kad ima daugiau sirguliuoti. Norėjau, kad sūnaus imunitetas būtų kuo stipresnis. Beje, šis argumentas svarbus ir kitoms mamoms, kurios nenutraukia žindymo išleidusios vaikus į darželį. Tikiu, kad žindymas yra apsauga nuo ligų. Nežinau, ar mano sūnūs nesirgo pradėję lankyti darželį todėl, kad žindžiau, ar tiesiog nesirgo. Tačiau nebuvo tokio etapo, kad pradėjus eiti į darželį imtų dažniau sirgti.

 

Tiesa, iš pradžių viduje jaučiau dvejonių – gal jau laikas baigti žindyti? Jei taip, kada – dabar ar po mėnesio? Padėjo apsispręsti vyro žodžiai ir palaikymas. Nusiraminau ir žiūrėjau savo jėgų, savo sveikatos.

 

Trijų dienų metodas

 

Mažėjant žindymų skaičiui, natūraliai mažėjo ir pieno gamyba. Nebuvo jokių bėdų ir streso, pienas mažėjo ir baigėsi savaime. Pačioje pabaigoje paskutinis žindymas buvo likęs prieš naktį. Nereikėjo jokių kitų miego ritualų: einam visi gulti, sūnus pavalgo ir užmiega.

 

Apsisprendusi, kad laikas nujunkyti, klausiau gydytojo patarimo, nes jau buvo pasimiršusi patirtis auginant pirmuosius du vaikus. Gydytojas patarė trijų dienų metodą. Vaikai jau nemaži (Pijui buvo treji, Nojui – dveji su puse), tad su sūnumi susitarėme, kad po trijų dienų nebevalgys mamos pieno. Tarėmės, daug kalbėjau, aiškinau. Kitą dieną priminiau, kad liko dvi dienos, tada – viena. Atėjus trečiai dienai baigėm žindymą. Buvo labai lengva ir man, ir vaikui. Jokio streso! Kai auginau dukrą, prisimenu tą momentą, kai gana staigiai ją nujunkiau: pamaitinau ir išvažiavau į kelionę. Buvo sunku, reikėjo net tablečių gerti, kad pieno kiekį sumažinčiau, vaikui toks atsiskyrimas ir nujunkymas buvo trauma. O su mažaisiais sūnumis viskas vyko labai sklandžiai (Jokūbą mama žindo iki šiol – aut. past.)

 

Žindo vis daugiau mamų

 

Mūsų darželyje yra daug pavyzdžių, kai mamos pradeda leisti vaikus jų nenujunkiusios. Dažnai matau vaizdą rūbinėlėj, kai mama pažindo vaiką, pabučiuoja jį ir atsisveikina iki vakaro. Viena mergaitė darželį lankyti pradėjo 2 metukų, o mama ją žindė iki ketverių. Mergaitė žinodavo: mama ateis vakarop jos pasiimti, rūbinėlėje pamaitins. Vėliau to pavakarinio žindymo pasiimant iš darželio neliko, liko tik prieš miegą. Mergaitė net laiką pažinti taip išmoko: žiūrėjo į laikrodį ir žinojo, kur kokia rodyklė turi būti, kad ateitų mama ir duotų jai pienelio.

 

Buvo atvejis, kai viena mūsų darželio auklėtoja grįžo po vaiko auginimo atostogų į darbą, vaikas pradėjo eiti į darželį, ir ji nusprendė nujunkyti. Buvo daug dramų, vaikas praktiškai nepaleisdavo mamos, buvo sunku.

 

Dabar, kai mama atveda naujoką ir pasako dar žindanti, visada padrąsinu tęsti. Labai gerai, kad neskuba nutraukti žindymo, vaikui nebūna dvigubo streso – adaptacijos prie darželio ir nujunkymo. Man atrodo, kad tai – geriausias sprendimas abiem pusėms.“

 

 

author avatar
super_admin
Mano išsaugoti straipsniai

SKAITOMIAUSI