Ankstyvi pusryčiai, mokykla, treniruotės, pamokų ruoša – intensyvus ritmas keičia dienos įpročius, pietums lieka vis mažiau laiko. Tiesa, kol vaikas darželyje – tėveliams nerimauti nėra ko, bet auginantys vyresniuosius dažnai susiduria su nemenkais iššūkiais.
Pietūs – labai svarbi dienos dalis, mat pietaujant organizmas aprūpinamas energija likusiai dienos popietei.
„Nepavalgius šiltų, maistingų, šviežiai ruoštų pietų trūks energijos, norėsis nuolat užkandžiauti ir vakare, tikėtina, vaikai prisivalgys už visą dieną“, – sako sveikos mitybos specialistė, VšĮ „Sveikatai palankus“ vadovė Raminta Bogušienė.
Pietūs turi sudaryti 30-35 proc. dienos kalorijų normos ir su maistu turime gauti visų reikalingų maistinių medžiagų t.y. angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų. Jei auginate vyresnį nei 11 metų vaiką kalorijų norma gali siekti nuo 600 iki 980 kcal, bet aišku tai priklauso ne tik nuo amžiaus, bet ir nuo lyties bei fizinio aktyvumo.
Dažniausiai vaikai pietauja mokykloje ar darželyje, kur kontroliuoti tiekiamą maistą bei kiek suvalgo pakankamai sudėtinga. Jei darželyje tai kur kas paprasčiau – kasdien sudaryti valgiaraščiai, atitinkantys privalomas normas, mokyklose vaikai dažnai pietus renkasi patys. Todėl būtina kalbėti apie pietų būtinumą, stengtis, kad vaikai kuo dažniau gautų šviežius ir šiltus pietus, kurie jiems yra būtini.
„Čia labai svarbų vaidmenį vaidina tėvai ir šeimos tradicijos. Savaitgaliais pietaukite namuose, visa šeima, kalbėkitės apie valgymo kultūrą, tradicijas, įtraukite vaikus į maisto gaminimo procesą, pasakokite apie sveiką mitybą ir sveikus pasirinkimus”, – sako R.Bogušienė.
Kada pietauti: pietų laikas turėtų būtų po pusryčių ir priešpiečių, paprastai apie 12-13 val. dienos. Jei vaikas pietaus apie 15 val. didelė tikimybė, kad vakarienės laikas taip pat pasivėlins, o taip išsiderins mitybos ritmas. Specialistės teigimu, tikėtina, kad tokiu atveju vaikas nenorės pusryčiauti, nes jausis sotus nuo vėlyvos vakarienės. Todėl valgymas laiku yra labai svarbi sąlyga puikiai savijautai.
Pietų patiekalus turi sudaryti: įvairūs baltymų, riebalų bei angliavandenių šaltiniai. Ypatingas dėmesys skiriamas subalansuotam maistui, kad būtų patenkintas ne tik vaikų sotumas, bet organizmas gautų visas reikalingas medžiagas – vitaminų, mineralų, skaidulų. Pirmenybė teikiama tausojantiems patiekalams.
„Tausojantys patiekalai – virti garuose ar vandenyje, troškinti, gaminti konvekcinėse krosnyse su garais. Tausojantis gamybos būdas – tai toks maisto ruošimo procesas, kuris maksimaliai išlaiko maistinę vertę ir neužteršia maisto kancerogeninėmis medžiagomis”, – apie gamybos būdus pasakoja R. Bogušienė.
Svarbus pietų lėkštės rodiklis – sumažintas druskos ir cukraus kiekis, negali būti jokių saldiklių, dažiklių, skonio ir kvapo stipriklių. Daržovės turi sudaryti trečdalį pietų lėkštės.
Pietums siūlomi daugiau baltymų turintys patiekalai su garnyru, pilnavertėmis grūdinėmis kultūromis ir/ arba sriuba/ troškinys.
„Penkių dienų pietų pavyzdys: 1 diena – mėsa (jautiena/ kiauliena), 2 diena – žuvis (riebi/ liesa), 3 diena – mėsa (vištiena/ kalakutiena), 4 diena – vegetarinė ir 5 diena – pieno produktai/ žuvis/ ankštinės daržovės/ mėsa bei prie jų šviežių, raugintų, troškintų ar garuose ruoštų daržovių garnyras bei kruopos ar krakmolingosios daržovės (bulvės, morkos)”, – ką rinktis pietums pataria mitybos specialistė.
Eksperimentuokite su įvairiais garnyrais – bulvės (ne daugiau tris kartus per savaitę), ryžiai, grikiai, sorai, lęšiai, pupelės, viso grūdo makaronai, konvekcinėje keptos ar virtos įvairios daržovės. Šviežios, raugintos daržovės ar jų salotos būtinos kiekvienų pietų metu.
Šaltuoju metų laiku, kai nėra šviežių daržovių, rinkitės salierus, burokėlius, morkas, kopūstus, moliūgus, raugintas daržoves. Jei visgi norisi šviežių pomidorų – rinkitės mažuosius, kurių skonis ir kvapas dar jaučiamas. Špinatai ir gražgarstės vertingos visus metus, kaip ir šaldytos daržovės.
„Nepamirškite tirštų sriubų, troškinių ypatingai šaltuoju metų laiku. Jei tiekiate troškinį, tai sriubos pietums jau nebereikia. Sriubą galima gardinti nesaldintu jogurtu, grietine ar tiekti su viso grūdo duona, tik šie priedai padidins sotumą ir vaikas gali nevalgyti jau pagrindinio patiekalo, tokiu atveju, pagal vaikų maitinimo rekomendacijos sriubos reikėtų tiekti ne daugiau 150 ml”, – sako R.Bogušienė.
Geriausias gėrimo pasirinkimas prie pietų stalo – vanduo, nesaldinta arbata. Venkite saldintų gėrimų, desertų ar net vaisių po maisto, tam kad virškinimo sistema nesutriktų, nevyktų puvimo procesai.
Subalansuotų pietų pavyzdžiai: kotletai arba suktinukai, garnyrui – salotos: burokėlių, arba tiesiog verta rinktis raugintus agurkus ar kopūstus, ryžiai ir trinta sriuba, kurią galima tiekti su viso grūdo batono skrebučiais, kepintomis moliūgų sėklomis ar viso grūdo rugine duona.
Orkaitėje kepti kalakutienos filė kotletai
900 g atšaldytos kalakutienos filė
4 vnt. kiaušinių
110 g avižų sėlenų
50 ml vandens
prieskonių
druskos
Mėsą nuplaukite, nusausinkite, sumalkite ir sumaišykite su kiaušiniais, sėlenomis, vandeniu, prieskoniais ir druska. Iš masės formuokite ovalius kotletukus, sudėkite į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepkite orkaitėje 180⁰C temperatūroje apie 20-25 min. Kotletai turi būti nesuirę, nesutrūkinėję, išlaikę savo formą.
Kepti su garais vištienos šlaunelių mėsos suktinukai
900 g vištienos šlaunelių mėsos
2 vnt. kiaušinių
1 svogūno
kelių skiltelių česnako
50 g avižų sėlenų
juodųjų pipirų
kario prieskonių
druskos
Vištieną nuplaukite, nusausinkite ir išmuškite iš abiejų pusių. Svogūnus ir česnakus nuplaukite, nulupkite, pakartotinai nuplaukite ir smulkiai sukapokite. Vištieną įtrinkite smulkintais svogūnais, česnakais, pipirais, kario prieskoniais ir druska, uždenkite plėvele ir statykite į šaldytuvą 1-2 val. marinuotis. Marinuotą vištieną sumaišykite su plaktais kiaušiniais, apvoliokite avižų sėlenomis ir susukite į ritinėlius. Paruoštus pusgaminius sudėkite į kepimo skardą, paliekant 2-3 cm, tarpus ir kepkite konvekcinėje kronyje 180˚C tempratūroje, 35-45 min., su 50 % garų funkcija, tuomet išjunkite garo funkciją ir kepkite dar 5-10 min.
Virtų burokėlių salotos su ypač tyru alyvuogių aliejumi ir citrina (augalinis)
1 kg burokėlių (gali būti ir virti)
2 v.š. ypač tyro alyvuogių aliejaus
0,5 vnt. citrinos sulčių
druskos
Jei naudojate žalius burokėlius, juos nuplaukite po tekančiu vandeniu, sudėkite į puodą, užpilkite vandeniu ir virkite silpnoje kaitroje 40 min., kol burokėliai suminkštės. Išvirtus burokėlius nukoškite, nulupkite ir supjaustykite kubeliais arba sutarkuokite. Citriną nuplaukite, perpjaukite pusiau ir išspauskite sultis. Smulkintus burokėlius sumaišykite su aliejumi, citrinos sultimis ir druska.
Aisbergo salotos su konservuotais kukurūzais ir ypač tyru alyvuogių aliejumi (augalinis)
750 g aisbergo salotų
220 g konservuotų kukurūzų
3 v.š. ypač tyro alyvuogių aliejaus
druskos
Salotas nuplaukite po tekančiu vandeniu, nusausinkite ir supjaustykite šiaudeliais arba suplėšykite. Konservuotus kukurūzus kelis kartus nuskalaukite tekančiu vandeniu ir nusausinkite. Smulkintas salotas sumaišykite su konservuotais kukurūzais, alyvuogių aliejumi ir druska.
Trinta saliero šaknies ir bulvių sriuba (augalinis)
250 g bulvių (nuluptų)
150 g saliero šaknies (nulupto)
200 g morkų (nuluptų)
1 svogūno
2 šaukštų aliejaus
prieskoninių žolelių (krapai, petražolės)
juodųjų pipirų
druskos
Daržoves nuplaukite po tekančiu vandeniu, bulves, morkas ir saliero šaknį nuskuskite, pakartotinai nuplaukite ir supjaustykite kubeliais. Svogūnus nulupkite, pakartotinai nuplaukite ir supjaustykite kubeliais. Įkaitintoje keptuvėje su aliejumi 2-3 min. pakepinkite svogūnus, tuomet suberkite morkas ir kepinkite dar 2-3 min. Į puodą su verdančiu, pasūdytu vandeniu suberkite salierus, bulves, prieskonius ir virkite 7-10 min., silpnoje kaitroje, tuomet suberkite kepintas daržoves, pipirus ir pavirkite dar 4-5 min. Baigus virti, sriubą sutrinkite iki vientisos masės ir užvirinkite.
Skanaus!