Visiems naujagimiams ligoninėje yra tiriama klausa, atliekamas otoakustinės emisijos tyrimas. Klausa gali pradėti trikti ir kūdikystėje. Jei kyla įtarimas, kad vaikas neprigirdi, reikėtų kreiptis į ausų, nosies, gerklės gydytoją, nes patiems suprasti, ar toks mažas vaikas girdi, ar ne, labai sunku. Iš pradžių kūdikis į garsą reaguoja akimis, rankų, kojų judesiais, tik nuo 7–8 mėnesio pradeda sukti galvą į garso šaltinį.
Vyresni vaikai, kurie neprigirdi, klausinėja, kas jiems sakoma, garsina televizorių, netaisyklingai kalba, painioja tarpusavyje kai kurias raides, pavyzdžiui, p, b, t, d, neištaria žodžių galūnių ir kt. Taip pat reikėtų tirti klausą, jei vaikas ilgai nepradeda kalbėti.
Kaip kuo anksčiau pastebėti, kad kažkas negerai ausytei, nes kūdikis ar mažas vaikas juk nepasakys, kad skauda kaip tik ją? Vaikų kaip ir suaugusiųjų skausmo slenkstis skirtingas. Vieni žmonės stipriau jaučia skausmą, kiti – silpniau.
Kartais tėvai pastebi, kad vaikui iš ausies išbėgo pūlių, tai rodo, kad trūko ausies būgnelis, o vaikas ramiausiai miegojo visą naktį ir nė nepajuto skausmo. Vis dėlto, dažniausiai naktį vaikas nubunda ir verkia, būna neramus, taip pat verkia pradėjęs valgyti. 2 m. amžiaus vaikai dažniausiai patys pasiskundžia, kad skauda ausį.
