Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) atliktos mokinių, tėvų ir pedagogų apklausos apie įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą rezultatai leidžia darytri išvadą, kad Lietuvos mokyklose plėtojama įtraukiojo ugdymo kultūra ir praktika didina mokinių įsitraukimą į mokymąsi, lemia didesnę jų mokymosi sėkmę.
NŠA apklausoje dalyvavo trisdešimties iš įvairių Lietuvos regionų atrinktų mokyklų bendruomenių. Šiose mokyklose vyko pirmasis teminis išorinis vertinimas, kaip mokyklose įgyvendinamas įtraukusis ugdymas.
Tyrime iš viso dalyvavo 14244 respondentai. Savo nuomonę pareiškė 7002 mokiniai (iš jų 70,4 proc. mokosi 5 – 8 klasėje, o 29,6 proc. – I – IV gimnazinėse klasėse arba 9, 10 klasėje.), 5963 tėvai (iš jų 32,2 proc. pradinių klasių mokinių, 48,9 proc. 5 – 8 klasių mokinių ir 19,7 proc. gimnazinių klasių arba 9, 10 klasių mokinių tėvai) ir 1279 pedagogai.
„Tikimės, kad apklausos rezultatai taps pagrindu dalykiškai diskusijai apie dabartinę įtraukiojo ugdymo padėtį mokyklose, pakvies jų bendruomenes lyginti savo patirtį su apklaustų mokinių, tėvų, mokytojų nuomonėmis apie įtraukiojo ugdymo praktiką, sėkmes ir iššūkius. Tai turėtų mus dar labiau priartinti prie pagrindinio įtraukiojo ugdymo tikslo – užtikrinti mokyklų pasirengimą priimti visus besimokančius, nepriklausomai nuo jų ypatumų, skirtumų ar sunkumų, ir suteikti jiems kokybiško ugdymosi galimybes“, – sako Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.
Vienas svarbiausių įtraukiojo ugdymo iššūkių – mokinių įvairovė ugdymo procese. 88,3 proc. apklaustų dalyko mokytojų ir 86,2 proc. pradinių klasių mokytojų nurodė, kad dirba su elgesio ir emocinių sutrikimų turinčiais mokiniais, atitinkamai 75,0 ir 67,4 proc. – su negalią turinčiais mokiniais, net 81 proc. mokytojų dalykininkų mano, kad ugdo mokinius iš socialinės rizikos šeimų (tai nurodė 65,9 proc. pradinių klasių mokytojų). Mokinius, pedagogų nuomone, turinčius išskirtinių gabumų, moko 62,3 proc. dalyko mokytojų ir 44,9 proc. pradinių klasių mokytojų.
Apklausos rezultatai rodo, kad didžioji dalis mokinių savo mokyklose pastebi įtraukiojo ugdymo kultūros ir praktikos požymius. Mokiniai aukščiausiai vertina bendraamžių pagalbą, kurios sulaukia mokykloje, gana aukštai vertina ir mokytojų dėmesį mokinio individualumui. Tačiau pastebėta, kad mokytojo dėmesys ir pagalba mokiniui priklauso nuo mokymosi pasiekimų: kuo jie geresni, tuo daugiau mokytojo dėmesio ir albos mokinys gauna. Patenkinamai ar vidutiniškai savo pasiekimus vertinantys mokiniai dažniau nei kiti nurodo, kad mokytis jiems per sunku, nespėja atlikti užduočių klasėje, nesupranta, kaip jas atlikti namuose.
Dėmesį vaiko asmenybei ir pagalbą mokiniui daugiausiai pastebi 5 – 6 klasių mokiniai ir jų tėvai, mažiau tai pastebima 7 – 8 klasėse ir I bei II gimnazijos klasėje, o II, IV gimnazijos klasėje vėl padidėja.
Patyčių patirtys stipriausios 5, 6 klasėje, tačiau turi tendenciją nuosekliai mažėti iki pat 12 klasės. Mokyklose, kuriose respondentai pastebi pozityvų mokytojų nusiteikimą mokinių atžvilgiu, yra aukštesnė mokinių tarpusavio pagarbos ir pagalbos kultūra
Tyrime dalyvavę mokinių tėvai gana aukštai vertina pagarbos ir pagalbos kultūrą mokykloje, vadovų lyderystę telkiant bendruomenę ugdymo pokyčiams, tačiau yra kritiškesni vertindami lygių galimybių kiekvienam mokiniui sudarymą.
Tai, kad pagalbos mokiniui specialistų (specialiojo pedagogo, logopedo, psichologo) pagalba vaikui yra veiksminga, nurodo 70,7 proc. tėvų, kurių vaikai tokią pagalbą gauna (iš jų – 43,9 proc. šią pagalbą vertina kaip labai veiksmingą). Specialistų pagalbos veiksmingumu abejoja 17,9 proc., o mano, kad tokia pagalba neveiksminga – 12,4 proc. respondentų.
Nors tėvų apklausos rezultatai rodo, kad tėvų įsitraukimo į vaiko ugdymą situacija daugelį iš jų tenkina, mokytojai įžvelgia didesnes tėvų ir mokyklos bendradarbiavimo galimybes nei tėvai tam yra pasirengę.
Mokytojai santykinai aukštai vertina mokyklų skiriamą dėmesį kiekvienam vaikui, lygių galimybių kiekvienam sudarymą, o santykinai žemiausiai – pagarbos ir paramos tarp mokinių kultūrą. Įtraukiojo ugdymo kultūra mokyklose skatina pedagogus aktyviau taikyti pamokoje suasmeninto mokymosi elementus. Jie pažymi, kad dažniau taiko suasmeninto mokymo metodus: numato, kaip įtraukti kiekvieną mokinį, rengia individualias užduotis, taiko daugiau e.priemonių užduotims diferencijuoti, tačiau mokiniai daug rečiau pastebi, kad mokytojai leistų jiems pasirinkti, kokias užduotis atlikti, kokį atsikaitymo būdą pasirinkti. Specialiųjų ugdymo poreikių turintys mokiniai šiek tiek dažniau nei kiti nurodo suasmeninto ugdymo požymius – jiems leidžiama pasirinkti, kokią užduotį atlikti, už ką gauti įvertinimą.
Apklausa, be kita ko atskleidė, kad daugumos joje dalyvavusių mokyklų mokytojai aukštai vertina savo profesinę bendrystę ir vadovų lyderystę.
