Draudikų statistika rodo, kad pastaruosius penkerius metus skausmingų įvykių, susijusių su paspirtukais, daugėja, o vidutinė patiriama žala auga. Štai, 2018 m. draudimo bendrovė BTA fiksavo vos apie 30 tokių įvykių. Vidutinė žala tais metais siekė 261 Eur. Palyginti, per pirmus aštuonis šių metų mėnesius jau fiksuota beveik 60 įvykių, o vidutinė žala siekia virš 500 Eur.
Draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova sako, kad pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kuomet įvykiai su paspirtukais baigiasi itin liūdnai.
„Netrukus pirmą kartą mūsų istorijoje mokėsime išmoką vaikui dėl to, kad po įvykio su paspirtuku jis tapo neįgalus – patyrė sunkią traumą ir liko pažeistas jo regėjimas. Gerai bent jau tai, kad tokie atvejai gana reti. Dažniausiai fiksuojame rankų ir kojų lūžius“, – liūdną pavyzdį pateikia ekspertė.
Ji priduria, kad gana dažnai paspirtukininkai ne tik susižaloja patys, bet ir pridaro žalos kitiems – susiduria su mašinomis, dviratininkais ar pėsčiaisiais. Po tokių susidūrimų fiksuota ir mirties atvejų.
BTA skaičiuoja, kad žmonės dažniausiai krenta arba susiduria, kai važiuoja nelygiu paviršiumi arba labai greitai. Taip pat dažnai susižaloja važiuodami ant paspirtuko po du.
„Neseniai teko matyti vyriškį, kuris važiavo su kūdikiu nešyklėje. Tai labai neatsakinga. Nieko nuostabaus, kad šių klausimų ėmėsi ir Seimas. Politikai svarsto sugriežtinti važinėjimo paspirtukais taisykles. Tai nelengvas klausimas, nes paspirtukai, kaip ir dviračiai, sutampa su valstybės tvarumo siekiais. Tai tvari, pigi ir daugeliui patogi transporto priemonė, kuri, regis, turėtų būti skatinama. Na, visos lazdos turi du galus“, – teigia Karolina E. Karpova.
Anot jos, ir be skatinimo paspirtukų prieinamumas bei populiarumas auga. Steigiasi naujos nuomos bendrovės, esamos didina savo parkus. O vaikai ir paaugliai, matydami, kad paspirtukais važinėja vis daugiau draugų, įkalba tėvus tokį daiktą nupirkti ir jiems.
O kai daugėja naudotojų, natūraliai auga ir nelaimingų atsitikimų skaičius.
Dažniausios traumos
Kaip pasakoja skubios pagalbos gydytojai, elektriniai ir įprasti paspirtukai bei dviračiai yra būtent tos transporto priemonės, kurių naudojimas lemia bene daugiausia traumų.
„Dažnam smagus pasivažinėjimas baigiasi Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriuje“, – perspėja Santaros klinikų vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja-gydytoja ortopedė traumatologė Ingrida Sapagovaitė.
Anot jos, šiltuoju metų laikotarpiu į Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyrių kasdien kreipiasi 10-15 vaikų, nukentėjusių važiuojant šiomis transporto priemonėmis.
„Jaunesni, mažesni vaikai dažniau važinėja paprastais paspirtukais. O vyresni, 12-17 m. paaugliai – elektriniais. Dažniausios paspirtukininkų traumų priežastys būna griuvimai važiuojant per dideliu greičiu, užkliuvus už šaligatvio bortelio ar įvažiavus į duobę. Pasitaiko ir neatsargiai važinėjančių kiemuose arba išriedėjusių į gatvę ir pakliuvusių po automobiliu. Taip pat neatsargiai važiavusių per perėją arba susidūrusių su pėsčiuoju ar dviratininku. Teko ne kartą matyti ir elektriniais paspirtukais važiuojančius kelis vaikus ir net suaugusius su mažu vaiku. Tai receptas nelaimei“, – kasdienio darbo įžvalgomis dalinasi gydytoja.
Ji priduria, kad važiuojant nedideliu greičiu ir nukritus, dažniausiai viskas baigiasi sumušimais, daugybiniais, giliais odos nubrozdinimais, kartais žaizdomis ar rankų kaulų lūžiais. Paprastai tokie vaikai, suteikus skubią pagalbą, išleidžiami gydytis namuose.
Tačiau jei važiuojama didesniu greičiu, lekiama nuo kalno ir krentama ar susiduriama su automobiliu, pėsčiuoju, dviratininku ir pan., traumos būna rimtesnės. Tokiais atvejais pasitaiko rankų bei kojų kaulų lūžiai, dėl kurių tenka guldyti į ligoninę ir operuoti. Taip pat rimtos galvos traumos, su sąmonės netekimu, kurias taip pat tenka gydyti stacionare.
Medikai pataria „apšarvuoti“ vaikus ir prieš išleidžiant įuos į lauką su paspirtuku, pamokyti, kaip elgtis kelyje.
„Pagrindinės apsaugos priemonės – tai šalmai, rankų-kojų apsaugos bei kelių eismo taisyklių paisymas. Elektriniams paspirtukams taip pat numatyta, kur, kaip ir kokiu greičiu gali būti važiuojama, nuo kokio amžiaus tai leidžiama, kaip pereiti gatvę ir t.t. Šių taisyklių nepaisymas vaikams, kurie dar neturi patirties, dažnai baigiasi skubios pagalbos skyriuje. Ne paskutinis čia ir tėvų vaidmuo: pirkdami paspirtuką, jie turėtų pastoviai priminti vaikui, kaip dera elgtis gatvėje“, – sako I. Sapagovaitė.
