Dažnai tėvai pagalvoja, ką galėtų padaryti, kad jų vaikai būtų laimingi, laikytųsi šeimos vertybių, pasiektų gerų akademinių ar kūrybinių rezultatų, būtų savarankiški ir talentingi. Ar yra kokie nors dėsniai, kuriais remiantis, tėvai vaikui gali sudaryti sąlygas pilnai atskleisti savo potencialą?
AGORA mokyklos ugdymo vadovė Laura Stepanauskienė dalinasi savo patirtimi. Pati šeimoje su vyru išauginusi dvi dukras, 15 m. švietimo įstaigose dirbusi su vaikais, mokytojais bei tėvais, yra atradusi paprastų idėjų, kaip perduoti savo vaikams tas vertybes ir įgūdžius, kurie būtų laimingo gyvenimo pamatas. Įvairiose, taip pat ir nepatogiose situacijose, atrastos įžvalgos, yra paremtos pasaulinėje praktikoje išbandyta metodika, kurią naudoja AGORA mokyklos mokytojai, su šia metodika supažindinami ir tėvai.
Kiekvienas vaikas, kiekvienas žmogus turi talentų. Būtent talentingi, smalsūs, atkaklūs žmonės kuria naujas technologijas, o joms plečiantis, didėja ir pačių talentų įvairovė. Visai neseniai, mažiau nei prieš šimtą metų, niekas net negalvojo, kad šeimoje gali išaugti toks talentas kaip programuotojas, nes nebuvo kompiuterių ir informatikos mokslo. Niekas negalvojo, kad atsiras žmonių, kurie sukurs robotus, kad šie robotai pakeis darbo vietas, kad bus sukurtas dirbtinis intelektas, socialiniai tinklai, VR akiniai, kad bus galima lankyti virtualius muziejus nuotoliu. Tai tik keli maži pavyzdžiai, rodantys, kad dabar augantis vaikas gali tapti specialistu tokios specialybės, kurios mes, tėvai ir mokytojai, nepažįstame, apie kurią net nesame girdėję, net negalime įsivaizduoti.
Todėl labai svarbu auginant vaiką neprimesti savo įsivaizdavimo, į ką jis turi būti panašus, kokia profesija jam pritiktų, ko reikia jį išmokyti. Kiekvienas vaiko amžiaus tarpsnis turi savitumą, kiekvienu laiko momentu svarbu tėvams ir mokytojams pastebėti, kas yra svarbiausia. Pavyzdžiui, kūdikystės laikotarpiu, kai mažyliui yra 0 – 2 metai, svarbiausia yra mamos artumas, meilė, švelnumas, rūpestingumas. Dar visai neseniai buvo tikima, kad nuo gimimo reikia vaikus drausminti ir treniruoti. O iš tiesų kūdikystės laikotarpiu toks svarbus ryšys tarp vaiko ir mamos, tėčio.
Artimas ryšys siunčia vaikui saugumo signalus, nes tėvai vaikutį maitina, liečia, nešioja, kalbina, prausia, džiaugiasi, jam niūniuoja švelnius garsus. Kūdikio skruostų odelė tokio ypatingo švelnumo, kokių švelnių tėvų prisilietimų jam svarbu pajusti. Kai vaikutis paauga, jam yra 5 – 10 m., tai priešmokyklinio ir pradinio ugdymo laikotarpis. Šiuo metu jam svarbiausia socialiniai gebėjimai su bendraamžiais, gebėti dalintis, atleisti, sakyti tiesą, atskirti melą. Šiame laikotarpyje vaikui ypatingai svarbus saugumo jausmas pasakyti tiesą ir patirti, kad tiesa atneša didelį palengvėjimą ir praturtina jo vidinį pasaulį. Kai tėvai auklėja „sakyk tiesą arba bus blogai“ ir tiesą susieja su baime, vaikas iš baimės išmoksta išsisukinėti, suvaidinti taip, kaip jam atrodo, kad nori aplinka, dingsta jo autentiškumas, kūrybiškumas, laisvės pojūtis ir asmeninė atsakomybė už savo elgesį. Tokioje nelaisvėje ir baimėje talentai ir gebėjimai vargu ar skleisis, nes mokomasi pritapti prie aplinkos.
Aptariant kiekvieną vaiko amžiaus tarpsnį, galima pastebėti svarbiausią pasikartojantį poreikį – atidumą, saugumą ir švelnumą. Dažnai tėvai ir mokytojai auklėdami, norėdami gero savo vaikui, jaučia, kad turi daug reikalauti iš vaiko, kad turi jam griežtai pasakyti, ką jis daro netinkamai, sudrausminti, pabarti, pamokyti žinomų tiesų. Dažnai mokydami vaikus nesusimąstome, kiek daug kartų sakome, ką jie daro blogai ir norime, kad jis įsimintų tas klaidas, jų nekartotų. Tokio auklėjimo rezultatas – vaikui nėra sukuriamas saugumo jausmas, nėra sukuriamos galimybės kūrybiškai mąstyti. Taip atsiranda prieštaravimas: iš vienos pusės mokome vaikus įsiminti blogą elgesį, jo pasekmes, mūsų turimas žinias, o iš kitos pusės norime, kad jis gebėtų pats įvertinti situacijas ir kūrybiškai spręsti problemas. Ar galima tuo pačiu metu atlikti du skirtingus veiksmus: ir įsiminti mokymą, ir pačiam kūrybiškai spręsti problemą?
Kai mes klausomės įvarių patarimų apie ugdymą, skaitome knygas, kyla minčių, kaip visa tai įgyvendinti? Ar aš gera mama, tėtis? Ar man pavyks užauginti laimingą, talentingą vaiką? Nesate blogi tėvai, jeigu jūsų pasirinkti, dažniausiai nesąmoningai išmokti auklėjimo metodai ne visada veiksmingi, jei padarote klaidų ar prarandate savitvardą. Iš daugelio šeimų pavyzdžių esu mačiusi, kad būtent jūs esate pati geriausia mama, tėtis savo vaikui. Vaikas laukia ryšio būtent su jumis, laukia jūsų bendrų užsiėmimų, kuriuose galėtų parodyti, koks jis yra talentingas, kiek daug sužinojo, atrado, pažino. Vaikams nereikia, kad juos pataisytų ar iš jų kurtų talentą, jiems reikia artimo, draugiško, saugaus buvimo šalia. Vasara yra pats geriausias laikas kartu su vaikais stovyklauti, daugiau bendrauti ir dovanoti vaikams bei artimiesiems savo malonų buvimo laiką.
Kokių veiklų galėtume imtis su 5 – 10 m. vaikais, kad jie nenuobodžiautų prie ekranų, kurie nėra naudingi psichinei ir fizinei sveikatai, bet būtų laimingi su jumis kartu ir tuo pačiu lavintų savo kūrybinius įgūdžius? Pateikiu keletą vasaros užsiėmimų, kur tikrai rasite kažką, kas tiktų jūsų šeimai. Patirkite, kad nėra svarbus veiklos rezultatas, svarbiausia kartu praleistas laikas ir bendravimas be skubėjimo, kurio rezultatas nustebina ir pradžiugina. Svarbiausia neskubėti, išklausyti, kartu diskutuoti ir šeimos komandoje priimti sprendimus – tai garantuos jums gražius šeimos prisiminimus, įamžintas nuotraukas. Fotografuokite, darykite namuose fotografijų parodas. Sukurkite jūsų vasaros nuotykių albumą iš nuotraukų ar kitų atrastų priemonių. O tai, kas labiausiai patiko, tęskite visus metus.
Būkite kuo daugiau lauke, gamtoje, sužadinkite vaiko vaizduotę:
· Kartu tyrinėkite medžius ir augalus. Kurkite paveikslus iš žolynų, akmenėlių, kankorėžių. Rinkite žoleles arbatai ar džiovinkite atvirukams. Pasidomėkite, kaip apskaičiuoti medžio amžių, koks jo kamieno apskritimo ilgis, koks galėtų būti medžio aukštis (pvz. koks vaiko ūgis ir kiek tokių ūgių susidarytų). Naudokite programėles susipažinimui su augalais.
· Klausykitės paukščių garsų, fotografuokite juos. Naudokite programėles ar knygas, kuriose galite juos pažinti. Galbūt atrasite slėptuvę, iš kurios galima nufotografuoti paukštį iš arti?
· Pakelkite akis į dangų ir pasakokite vienas kitam apie debesis: kokias formas ar geometrines figūras matote? Parodykite savo atradimus nuotraukose kitiems šeimos nariams.
· Kurkite lysves, sodinkite daržoves, sėkite gėles, prieskonius, aptarkite, ko reikia, kad būtų vaisių ar gražių gėlių žiedų, stebėkite augimą visą sezoną. Dalinkitės vaisiais ir žiedais su artimaisiais, kaimynais.
· Skinkite kartu uogas miške ar ūkyje, virkite uogienę ir mėgaukitės desertu. Pažinkite grybus. Grybaudami vieni kitiems dainuokite vaikiškas dainas, sekite pasakas, minkite mįsles.
· Kuo dažniau lankykite ežerus ar upes. Maudykitės ir žaiskite su vandeniu. Atsineškite įvairių priemonių, kurios skęsta ir neskęsta. Aptarti, kodėl taip yra. Kartais prie vandens būna molio ir galima lipdyti gaminius. Tai gerina rankų motoriką, moko vaiką kantrybės. Vaikai mėgsta žaisti šlapiame purve, leiskite nevaržomai eksperimentuoti. O drabužėlius skalbkite vėliau kartu su gera nuotaika, neskubėdami, pasidžiaugdami muilo burbulais.
· Žaiskite kamuoliu. Rašykite, pieškite kreidelėmis ant asfalto. Kuo daugiau dirba rankytės ir pirštukai, aktyvuojamos tam tikros smegenų dalys.
· Statykite pasakų namus ar miestus iš samanų, žievės, lapų. Statykite palapines. Leiskite vaikui iš pledų ir pagaliukų statyti savo kūrybos namą. Stovyklaukite kartu.
· Gaminkite žaislus iš gamtos priemonių, iš medžio gabaliukų. Gaminkite kartu ir pūskite muilo burbulus.
· Su spalvotomis kempinėlėmis plaukite automobilį, valykite jo vidų.
· Aplankykite ūkį su naminiais gyvūnais, domėkitės, kaip jie auginami, prižiūrimi. O gal bus galimybė kurį laiką patiems rūpintis gyvūnų maitinimu ir priežiūra?
· Keliaukite kartu, tyrinėkite žemėlapius, pieškite savus žemėlapius. Kelionės, kad ir trumpos, yra puikus naujų vietų pažinimo laikas. Lankykite miestuose ir kitose šalyse bibliotekas. Ten tiek daug įdomaus!
Kai oras lietingas, kurkite jaukumą namuose:
· Kiekvieną vakarą skirkite laiko skaitymui. Patys skaitykite, vaikas išmoks klausytis. Drąsinkite vaiką iliustruoti tai, ką perskaitėte. Namuose gali būti iliustracijų ir piešinių lenta.
· Kartu švarinkite namus. Leiskite vaikui šsirinkti savo asmeninį spalvingą gražų skudurėlį, skirtą valymui. Kartu švarinkite namus lėtai, neskubėdami, besidžiaugdami, klausydami muzikos, kalbėdamiesi.
· Gaminkite maistą kartu. Diskutuokite ir įvardinkite tikslą, ką gaminsite, kokių produktų reikia, planuokite, kaip greitai ir efektyviai apsipirksite. Padėkite vaikui atskleisti savo kulinarines galias, realizuoti ir išbandyti jo idėjas.
· Auginkite šviežias prieskonines žoleles. Klauskite, kur auginti: maisto skardinėse, pieno ar grietinės pakeliuose, gal kils kita idėja. Stebėkite kartu, kaip jos auga, kur jas galima panaudoti, kokių savybių jos turi.
· Statykite lego namus, projektuokite svajonių namus lėlėms ar meškučiams. Galbūt laivus ar automobilius? Įdomiausią projektą braižykite ant milimetrinio popieriaus.
· Lankstykite origami, lėktuvėlius. Eksperimentuokite, kieno lėktuvėlis skrenda toliausiai? Kelkite klausimus, kokia priežastis, kad skrenda toliau: stipresnė ranka ar geriau išlankstytas? Aptarkite lankstymo subtilumus.
· Žaiskite stalo žaidimus visa šeima ar kartu su draugais. Draugaukite šeimomis. Vaikams labai naudinga turėti patikimų draugų suaugusių, kurie yra jūsų draugai.
· Klausykitė muzikos. Muzika ypatingai gerai veikia vaikus ir gali būti šeimos tradicija pusryčių, pietų ar vakarienės metu. Pasirinkite mėgstamas melodijas. Gal yra galimybė išbandyti muzikos instrumentus?
Svarbiausia neskubėkime, išklausykime, pažinkime savo poreikius ir vaiko amžiaus tarpsnius, pasitikėkime vaiko galiomis, nekontroliuokime kūrybos proceso vertinimais ir ekspertiniu stebėjimu, saugokime pusiausvyrą tarp drausmės ir laisvės, neprimeskime savo įsivaizdavimų ir kasdien jauskime atsakomybę už saugios aplinkos kūrimą vaikui, kuriame jis gali realizuoti savo talentus. Nesiųskime šeimoje ir vaikams pavojaus signalų grėsmingu balsu, kalbėkime šeimoje, poroje ir su vaikais Meilės kalba. Kas tai yra Meilės kalba? Kai mamos, tėvo balsas yra švelnus, malonus, melodingas, veidas giedras, besišypsantis, draugiškas. Tai malonus buvimas kartu kūrybos procese, kuriame tikrai pastebėsite, kas labiausiai patinka jūsų vaikui, ko jis noriai mokosi, kuo domisi, kur rodo iniciatyvą.
