Socialiniai įgūdžiai yra kaip raktas į sėkmingą bendravimą ir sveikus santykius, padedantys vaikams ne tik bendrauti, bet ir kurti pagarbius ryšius su aplinkiniais. Šie įgūdžiai apima tiek verbalinius, tiek neverbalinius aspektus, kurie ugdomi per nuolatinę sąveiką su tėvais, mokytojais ir bendraamžiais. Ankstyvas socialinių įgūdžių lavinimas vaikystėje yra nepaprastai svarbus, nes jis ne tik gerina vaiko emocinę gerovę ir mokymosi rezultatus, bet ir padeda jiems geriau integruotis į visuomenę, mažesnę elgesio problemų riziką ir išugdytą savivertę ateityje.
„Socialinių įgūdžių ugdymas vaikams yra esminis aspektas, nes jis apima tinkamo elgesio, efektyvaus bendravimo, emocijų suvokimo, savikontrolės ir streso įveikimo įgūdžius”, – pažymi „Vitlio darželio” psichologė-psichoterapeutė Emilija Baltrūnaitė. „Mūsų tikslas – padėti vaikams išmokti būti dėmesingiems, tinkamai išreikšti savo emocijas ir valdyti reakcijas. Tai prisideda prie jų gebėjimo kurti sveikus tarpasmeninius santykius, stiprinti emocinę gerovę ir sėkmingai spręsti iškilusius iššūkius.”
Kasdieniam emociniam ugdymui pasitelkiama išskirtinė metodika
Specialistė pasakoja apie išskirtinę socialinių įgūdžių ugdymo kryptį, pritaikytą pagal vaiko amžių ir raidą. Nuo 0 iki 2 metų amžiaus, vaikams padedama lavinti pradinius bendravimo įgūdžius ir sukurti saugius santykius su globėjais, kas formuoja pasitikėjimą savimi ir pasauliu. Ikimokyklinio amžiaus vaikams (3–5 metai) darželis orientuojasi į bendradarbiavimo, dalinimosi, empatijos bei savarankiškumo įgūdžių ugdymą, skatindamas draugišką sąveiką, emocinį jautrumą ir nepriklausomybę.
Įvairūs metodai naudojami ir vaikų emociniam intelektui ugdyti. Psichologė-psichoterapeutė Emilija Baltrūnaitė pabrėžia: „Žaidybinės veiklos ir vaidmenų žaidimai, tokie kaip „gydytojas” ar „pardavėjas”, yra efektyvūs lavinant vaikų empatiją, bendradarbiavimą ir problemų sprendimo įgūdžius. Emocijų kortelės, su vaizdais ir įveikos būdais, padeda vaikams atpažinti ir suprasti savo jausmus. Kasdienės diskusijos apie emocijas, remiantis šiomis kortelėmis, ir knygų apie emocijas skaitymas, pavyzdžiui, „Kai jaučiu pyktį, liūdesį ar baimę”, gilina vaikų emocinį suvokimą per pasakojimus ir simbolius. Be to, „Ramiosios zonos”, kuriose naudojamos pagalvės ir antistresiniai žaislai, suteikia vaikams galimybę ramiai išgyventi ir išveikti emocijas. Šie metodai kartu prisideda prie nuoseklaus ir veiksmingo emocinio ugdymo.”
Praktiniai įgūdžiai gyvenimui
E. Baltrūnaitė pasakoja, kaip pedagogai ir specialistai aktyviai padeda vaikams spręsti konfliktines situacijas ir mokytis bendradarbiauti, reaguodami į vaikų nesutarimus ir dirbdami su jais sprendžiant problemas. Psichologės-psichoterapeutės teigimu, auklėtojos moko vaikus naudoti „AŠ kalbą”, tokią kaip „man nemalonu, kai tu stumdaisi”, vietoj „tu blogas”, siekiant išvengti kritikos ir vertinimo, bei skatinant išreikšti savo jausmus ir poreikius. Abi nesutariančios pusės raginamos pasidalinti savo požiūriais į situaciją ir kartu ieškoti kompromisų. Pedagogai skatina aktyvų klausymą, kur vaikai atidžiai išklauso vienas kitą ir stengiasi suprasti kito perspektyvą. Mažiausiems vaikams mokoma, kaip stabdyti netinkamą elgesį, sakant „STOP”. Mokytojų tikslas privačiame darželyje – suprasti kiekvieno vaiko emocijas ir pozicijas, jas įgarsinti, kas padeda vaikams lavinti konfliktų sprendimo įgūdžius.
E. Baltrūnaitės teigimu, socialiniai įgūdžiai, tokie kaip emocijų raiška, konfliktų sprendimas, bendravimas, bendradarbiavimas ir kt. yra svarbūs vaikų gyvenimui, lemiantys vaiko socialines, emocines ir kognityvines raidas.
„Tyrimai rodo, kad ikimokykliniame amžiuje išmokti konfliktų sprendimo įgūdžiai turi ilgalaikį poveikį vaikų socialinei ir akademinei sėkmei. Vaikai, kurie yra mokomi efektyviai spręsti konfliktus, dažniau užmezga pozityvius santykius, išvengia elgesio problemų ir geriau adaptuojasi mokykloje”, – sako psichologė-psichoterapeutė.
Ekspertė prideda, jog tam, kad vaikas nesielgtų netinkamai, jam nepakanka žinoti, kad toks elgesys yra netinkamas. Vaikas turi žinoti ir turėti galimybę išbandyti pageidaujamą bei tinkamą elgesį. Kai suteikiame vaikui grįžtamąjį ryšį, kad jis gali ir jam sekasi, didėja tikimybė, jog jis kartos tą elgesį. Kai vaikas išmoksta tinkamai elgtis įvairiose situacijose, jis labiau pasitiki savimi naujose, dar nepažintose situacijose.
Tėvų ir darželio bendradarbiavimas
Tėvų ir darželio bendradarbiavimas yra pagrindinis elementas, padedantis efektyviai ugdyti vaikų socialinius įgūdžius ir užtikrinti jų visapusišką raidą.
Vaiko poreikis bendrauti yra įgimtas – pasak pašnekovės, mokydamasis bendrauti bei būti su kitais žmonėmis ir skirtingose aplinkose vaikas plečia savo socialinio bendravimo patirtis, per tai patiria tapatumo jausmą, susiformuoja jo asmenybė. Tad socializacija yra reikšminga vaiko visapusiško vystymosi dalis, kuria reikia nuolat rūpintis.
Ši glausta informacija gali padėti tėvams priimti sprendimą, renkantis ugdymo įstaigą savo vaikui:
- Socialinių įgūdžių svarba: Ugdo sėkmingą bendravimą ir sveikus santykius, leidžia vaikams kurti prasmingus ryšius su aplinkiniais.
- Verbaliniai ir neverbaliniai įgūdžiai: Formuojasi per sąveiką su tėvais, mokytojais ir bendraamžiais.
- Ankstyvas ugdymas: Palaiko emocinę gerovę, gerina mokymosi rezultatus, padeda integruotis į visuomenę, mažina elgesio problemų riziką ir ugdo savivertę.
- Metodinė kryptis: Lavina vaikų socialinius įgūdžius per įvairias veiklas, pritaikytas pagal amžių ir raidą.
- Emocinio intelekto ugdymas: Naudojami vaidmenų žaidimai, emocijų kortelės, diskusijos, knygų skaitymas ir „Ramiosios zonos”.
- Konfliktų sprendimas: Pedagogai moko vaikus naudoti „AŠ kalbą”, aktyvų klausymą ir ieškoti kompromisų.
- Tėvų įtraukimas: Tėvai reguliariai informuojami apie vaiko pasiekimus, dalyvauja mokymuose ir seminaruose.
