Kiekvienoje šalyje vaikai auga skirtingose socialinėse ir ekonominėse sąlygose, ir tai tiesiogiai veikia jų elgesį, lūkesčius bei požiūrį į gyvenimą. Nors „išlepimas“ yra subjektyvus ir kultūriškai priklausomas vertinimas, vis dėlto, remiantis įvairiais tarptautiniais tyrimais, galima pastebėti tam tikras tendencijas, kuriose šalyse vaikai gali būti labiau linkę į materializmo, teigiamų lūkesčių ir komforto siekimą.
1. Šiaurės Amerikos šalių vaikai: Išlepimo sinonimai?
Šiaurės Amerika, ypač Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), nuolat buvo minimos kaip viena iš šalių, kur vaikai yra laikomi išlepintais. Tai, žinoma, dažnai yra susiję su vartotojiškos kultūros įtaka ir aukštu gyvenimo lygiu. Tyrimai, atlikti pagal „OECD“ (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) duomenis, rodo, kad JAV vaikai vidutiniškai gauna daugiau materialių gėrybių nei jų bendraamžiai kitose pasaulio dalyse.
Tyrimas: Vaikų vartojimo įpročiai ir materializmas
JAV vaikai, ypač iš aukštesnės socialinės klasės šeimų, dažnai gauna dovanas ar prabangias prekes, kurios tampa jų „norma“. Dar 2019 metų tyrimas, atliktas „Common Sense Media“, atskleidė, kad 80 proc. amerikiečių vaikų amžiaus nuo 8 iki 12 metų jau turi savo išmaniuosius telefonus, o 50 proc. jų naudojasi socialiniais tinklais. Šie skaičiai rodo ne tik materialinį turėjimą, bet ir nuolatinį dėmesį dėmesio ir komforto siekimui.
Be to, daugelyje JAV šeimų dažnai tenka kovoti su „greitų dovanų“ kultūra, kur vaikai užuot išmokę kantrybės ir vertinti sunkų darbą, dažnai gauna tai, ko nori iškart.
2. Europos šalys: Daugiau dėmesio ir laiko, mažiau materializmo
Europoje vaikai dažnai vertinami kitaip nei Šiaurės Amerikoje. Daugelyje Europos šalių, ypač Šiaurės ir Vidurio Europoje (Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje), vaikai auga remiantis socialinėmis vertybėmis, pabrėžiančiomis bendruomeniškumą ir darbštumą.
Tyrimas, atliktas 2020 metais „Eurostat“ duomenų analizei, rodo, kad šalyse kaip Suomija ir Švedija šeimos dažnai remiasi vaiko emociniu ir socialiniu vystymuisi, o ne materialiu statusu. Šiose šalyse mažesnė vaikų priklausomybė nuo technologijų ir materializmo taip pat pastebima – vaikai dažniau laiko praleidžia su šeima lauke ar užsiimdami kūrybinėmis veiklomis, o ne užsidarę kambaryje su prietaisais.
Suomija ir Švedija – pavyzdžiai
Suomijoje ir Švedijoje vaikai turi daugiau laiko žaisti lauke ir dalyvauti bendruomenės veiklose. Abu šie šiaurės šalių modeliai yra pavyzdžiai, kaip vaikai gali užaugti, remdamiesi pagarba gamtai ir kitų gerovei, o ne tik savo norų ir materialinio turto siekimu. Tyrimai rodo, kad, nors šiose šalyse ekonominė gerovė aukšta, vaikų požiūris į pinigus ir materialias gėrybes yra kuklesnis nei kitose pasaulio dalyse.
3. Azijos šalys: Vaikai – aukštos kultūros ir išsilavinimo prioritetas
Azija – tai regionas, kuriame vaikai dažnai yra auklėjami pagal griežtus, tačiau meilės ir rūpesčio kupinus principus. Šalyse, kaip Kinija, Japonija ir Pietų Korėja, socialinis spaudimas ir lūkesčiai dėl išsilavinimo ir sėkmės yra labai aukšti.
Pietų Korėjos „korektumo“ kultūra
Pietų Korėjoje vaikai dažnai yra mokomi griežtos disciplinos, darbo ir mokymosi svarbos nuo pat mažens. Tyrimai rodo, kad tėvai šiose šalyse investuoja dideles lėšas į vaikų išsilavinimą – tėvai tikisi, kad jų vaikai pasieks aukštus akademinius rezultatus, kad galėtų užimti prestižines pozicijas. Tokiose šalyse kaip Japonija ir Kinija vaikai taip pat gali būti laikomi „išlepintais“ dėl to, kad dažnai gauna papildomą paramą ir nurodymus iš tėvų, siekiant užtikrinti savo sėkmę.
4. Didžiausias „išlepimo“ skirtumas: Ekonominis statusas ir socialinė aplinka
Remiantis tyrimais, vaikai, kurie užaugo turtingose ir vartotojiškas kultūras turinčiose šalyse, paprastai labiau linkę į „išlepimo“ požymius. Šiuo atžvilgiu JAV ir kai kurios Europos šalys, tokios kaip Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, pasiekia aukštus reitingus dėl jų aukšto gyvenimo lygio ir didesnio materialinio turto.
Tyrimai apie vaikus ir tėvų materializmą
2007 metų tyrimas, paskelbtas žurnale Journal of Consumer Research, parodė, kad vaikai, kurių tėvai buvo linkę į materializmą, dažniau turėjo nerealistiškų lūkesčių ir dažnai jautėsi nelaimingi, net jei jų šeimos galėjo suteikti jiems daug materialių gėrybių. Tai rodo, kad aukštas gyvenimo lygis ir materializmas gali turėti neigiamų pasekmių vaikų emociniam ir psichologiniam vystymuisi.
