Mamų bendrystė gydo ir atveria galimybes stiprinti emocinę sveikatą – tą pajuto nuo rugpjūčio iki spalio vidurio kartą per savaitę susitikusios mamos su kūdikiais. Nemokami užsiėmimai vyko Tauragėje, Druskininkuose ir Šilalėje, kur moterys, taikydamos unikalias metodikas, galėjo geriau pažinti savo emocijas ir sustiprinti ryšį su vaiku. Užsiėmimus regionuose vedusios specialistės atvirauja gavusios praktinį patvirtinimą, kurį rodo tyrimai: bendravimas, aplinkos pakeitimas, saugi erdvė padeda mamoms atsiverti ir gali sumažinti po gimdymo kylančius emocinius sunkumus.
Tarpusavio mamų grupėse – emocijų spektras
2,5 mėnesio, 12 500 km automobiliu, 2 specialistės, 3 miestai, 3 nekintančios sudėties grupės, 30 užsiėmimų – tokia tarpusavio užsiėmimų statistika. Tačiau už šių skaičių – tikros ir skirtingos moterų istorijos bei išgyvenimai. Emocinis dalyvių atsiskleidimas buvo dovana atsidavusioms mokymų vedėjoms.
„Patyriau visokeriopą džiaugsmą, kad mamos dalijosi, kaip jaučiasi kasdien. Nagrinėjome ne itin lengvas temas, tad nuotaikų buvo visokių: ir slogesnių, ir ašarų nubraukta, išsigryninta, ko trūksta. Dinamika buvo labai didelė“, – savo patirtimi po vestų užsiėmimų dalijosi dula Milda Briskman.
Kartu grupes vedusi kineziterapeutė Skaistė Alionė pamatė skirtingas nuotaikas susitikimų pradžioje, bet tvyrojusios mamų dvejonės palaipsniui išsisklaidė. „Tiek grupės, tiek ir mamos skirtingos – ir tai kėlė žavesį. Vienos grupės mamos buvo uždaresnės, reikėjo daugiau laiko atsiverti. Kitame mieste mamos labai greitai atsivėrė ir greitai jautė saugumą. Trečioje grupėje mamos išsyk mielai įsitraukė į užsiėmimus, be adaptacinio laikotarpio“, – prisimena specialistė.
Mokymų metu taikytos 4 metodikas, kurios orientuotos į pogimdyminės depresijos prevenciją ir mamų psichologinės sveikatos gerinimą. Į programą įėjo kineziterapeutės kūdikio masažo mokymai, diskusijos ir pokalbiai su kitomis mamomis bei ryšio stiprinimas su kūdikiu odos kontaktu.
Bene stipriausia emocine įkrova išsiskyrė mokymų dalis, kaip atlikti savo kūdikiui masažą. „Prieš pradedant kūdikių masažą pastebėjau, kaip staigiai pasikeičia mamų nuotaika prisilietus prie savo kūdikių. Emocija, veido išraiška iškart tapdavo kita: jos imdavo šypsotis, kikendavo. Kiekvieną kartą nustebdavau, kiek džiugesio mamoms sukelia savo vaikų lietimas. Įrodyta, kad liečiant kūdikį išsiskiria oksitocinas – laimės hormonas, todėl mamai gerėja nuotaika. Tai man buvo kritinis taškas, kai skaitytų mokslinių straipsnių išvadas apie prisilietimo galią stebėdavau praktiškai“, – apie prisilietimo svarbą mamai ir kūdikiui kalba kvalifikuota kineziterapeutė.
Susitikimuose – mamoms svarbios temos
Užsiėmimų dalyvės dalijosi labai asmeniškais ir jautriais patyrimais: netektimis, persileidimais, emocijomis, išgyventomis dėl to; gimdymo sunkumais; problemomis, kurių šaknys glūdi vaikystėje; elgesio modeliais, kuriuos yra išmokusios per gyvenimą, tačiau nenorėtų jų perduoti savo vaikams. Dula Milda džiaugėsi, kad sukurta saugi erdvė leido mamoms vos per 2,5 mėn. padaryti pokytį ir svarbiausia – pasijusti, kad jos šias sudėtingas patirtis išgyvena ne vienos.
„Man svarbiausias dalykas vedant susitikimus buvo, kad mamos pasijustų saugios su savo jausmais, ypač pirmakartės mamos regionuose, kur stebimos stigminės nuostatos į mamų vaidmenį, arba pačių mamų griežti nusistatymai į jų, kaip mamų, vaidmenis. Tikslas pasiektas – jos surado bendrystę, saugią erdvę ir saugius žmones, kadangi grupė nekito. Kiekvienas žmogus buvo saugumo garantas. Ir išlieka. Kai kurios mamos tęsia susitikimus, net ir pasibaigus savitarpio grupėms“, – pasakoja dula ir pastebi, kad užsimezgusi bendrystė yra postūmis toliau palaikyti gerą psichoemocinę būklę. Rūpestis savimi gali veikti kaip pogimdyminės depresijos prevencija.
Pačios dalyvės ypač šiltai atsiliepė apie bendruomeninį grupės aspektą, kuris leido pasijausti ne vienai. „Būdama grupėje nesijauti esanti viena „prasta mama“, ne viena patiri nerimą ir t. t., gali išsipasakoti ir būti išgirsta, gauti patarimų“, – apie savo patirtį kalbėjo viena dalyvių. „Grupė įtikino, kad ne man vienai sunku susilaukus vaikelio. Kad aš nesu kažkokia nevykėlė“, – atsiliepė kita mama. Jai pritarė kita dalyvė, pabrėžusi abipusio dalijimosi svarbą: „Apskritai ne daug su kuo galima būti atviram tam tikromis temomis motinystėje, tad šie susitikimai suteikė balanso ne tik būti išgirstai, bet ir girdėti kitų išgyvenimus. Tai suartina.“
Sukurtą ryšį kaip bene didžiausią užsiėmimų vertę mato ir Skaistė. „Mamos netgi supykdavo ant savo artimųjų, jei nepavykdavo atvykti į užsiėmimą. Joms buvo svarbu dalyvauti, jos jautė vidinį norą. Mamos, kurios iki tol viena kitos nepažinojo, susitiko ir sugebėjo sukurti branduolį, kur kalbėti gera apie viską, be tabu. Mūsų darbas sukūrė ryšį, kuris tęsis. Nežinome kiek, bet vien jo sukūrimas reikšmingas“, – akcentuoja Skaistė.
Nemokamus užsiėmimus mamoms Tauragėje, Druskininkuose ir Šilalėje organizavo Pogimdyminės depresijos centras. Projektą „Depresijos po gimdymo prevencija ir pagalba“ finansavo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Projektas bus tęsiamas tuose pačiuose miestuose ir 2025 metais. Jungtis į grupes bus kviečiama kitą metų pavasarį.
