Kas yra tikroji laimė šiame gyvenime, ką daryti ar nedaryti, kad būtum laimingas – apie tai, kaip, beje, ir apie maistą, šiandien rašo ir kalba turbūt visi, kurie netingi. Apie laimę būti mama, kalba, žinoma, mamos. Kiekviena turi savo „receptą”.
Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!
„Laimės ieškok po savo stogu”
„Vaikai padeda pakilti virš žemiškų banalybių dar ir dėl to, kad jų turint lieka mažai laiko žiūrėti į veidrodį ir grožėtis savimi. Nors ir skauda galvą ar išdygo spuogas, esi stora ar susiraukšlėjusi, jei neturi per dieną trijų valandų kad žiūrėti į veidrodį, nepastebėsi veido netobulumų ir laiko tėkmės. Vaikai mums padeda būti laimingiems, „išeiti” iš savęs”, – laimės receptų knygą parašė ir ispanė Rosa Pich-Aguilera Roca (47 m.). Ji yra ne tik Ispanijoje, bet turbūt ir visoje Europoje gausiausios šeimos mama – ši moteris gimdė net aštuoniolika kartų, augina penkiolika pametinukų (trys pirmieji mirė dėl rimtų įgimtų širdies ligų). Knyga yra labai paprasta ir praktinė, be jokių gurmaniškų prieskonių – toks, koks, pasak Rosos, yra ir jų šeimos maistas: įmantresniam tiesiog nelieka laiko.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Visa tiesa apie gimdos kaklelį: gydytojos komentaras
Rekordas: sulaukė 40 vaikų su 20 moterų
Bet, manau, dėl to ir geri jos receptai – visas sudedamąsias dalis gali rasti savo šaldytuve be didelio vargo. „Laimės ieškokite po savo stogu”, – sako ne trijų aukštų name, o bute viename Katalonijos (Šiaurės Ispanija) miestelių gyventi Rosa.
Laimės „receptai” pagal Rosą
Iš pirmo žvilgsnio jos laimės receptai tokie paprasti, kad neverta apie tai net rašyti. Juk visos mamos žino, kaip išvirti bulvių ir pupelių sriubą, tiesa? Bet vėliau supranti, kad kaip tik paprasti dalykai grįsta laimė išmintimi.
Svarbiausia yra tai, kas svarbiausia dabar. Apie laimę Rosa rašė savo namuose, apsupta klegančių vaikų, girdėdama, kaip puode kunkuliuoja makaronai, besisukdamas bilda skalbyklės būgnas, dėl juodos mašinytės pešasi du pametinukai, kaip kažkas vis prašo duoti gerti, vienam vaikui per pertraukėlę pakirpdama plaukus, kitam – nagus, trečiam paaiškindama matematikos užduotį, klausydama paauglių nuotykių, tikrindama elektroninį paštą, priimdama svečius vakarienės, o kitą rytą viską pradėdama iš naujo. „Esu iš tų, kurie visą dieną lekia, tačiau dirbti stengiuosi ramiai, – rašo Rosa. – Labai svarbu neprarasti vidinės ramybės”. Vidinės ramybės moteris mokosi iš savo vaikų senelių, kurie, pasak jos, jau suprato, kad svarbiausia yra ne bėgti, kad spėtum padaryti tūkstantį dalykų, o daryti tai, ką turi padaryti dabar, ir visiškai tam atsiduoti.
Pavyzdžiui, net kai esi paskendusi rūpesčiuose ar pavargusi taip, kad sunku žodį ištarti, vaiką privalai išklausyti „čia” ir „dabar”. Nors skambina mama ar užsuko kaimynė pasiskolinti kiaušinių, jei tą akimirką sūnui ar dukteriai pats svarbiausias dalykas yra papasakoti, kad jo geriausio draugo mama laukiasi dvynukų, turi jį išklausyti. „Pokalbiams su vaikais reikia skirti daug laiko. Reikia džiaugtis ir juoktis kartu su jais. Tik taip jie tampa tėvų sąjungininkais. Tik taip vieni kitus pradedame suprasti vos tik pažvelgę į akis”.
Mažiau yra daugiau. Kiekvieną rytą kažkas iš Pichų eina į vietos kepyklėlę ir parneša dvylika šviežutėlių batonų. Tačiau Pichai perka ne artimiausioje kepyklėjėje, o toje, kurioje, tėčio skaičiavimais, duonos gramas kainuoja mažiausiai. Judėjimas pakelia nuotaiką, o šeima sutaupo mažiausiai 100 eurų.
Šeima beveik niekada nekepa bulvių, nes priskusti ir supjaustyti jų tokiai šeimynai yra labai didelis darbas. Pichai bulves verda – ir visada su lupenomis. Tačiau kai vieną dieną kas nors namiškių imasi to milžiniško darbo, keptos bulvės tampa tos dienos švente.
Sausainiai, šokoladas ir sultys yra šventiniai produktai. Namuose kasdien geriamas tik vanduo. Gimtadienio dieną vaikams nuperkama saldainių ir ledinukų, kurie nudažo liežuvį raudonai, be to, tądien atžalos gali patys išsirinkti savo šventės maistą. Pasak Rosos, jie per šventes jaučiasi patys laimingiausi. Kadangi namuose gauna labai mažai skanėstų, svečiuose jiems viskas atrodo nuostabu ir džiaugiasi labiau nei bet kas kitas. Džiaugsmas slypi mažuose dalykuose, o šeimos taisyklės, kurių visi laikosi, suteikia galimybę tų mažų dalykų nuoširdžiai laukti ir jais džiaugtis.
Dienos susiėjimas. Pasak Rosos, kiekviena šeima turi rasti patogiausią laiką bent kartą per dieną visiems susėsti prie stalo. Nors Pichų šeima valgo paprastus patiekalus, bet stengiasi patiekti juos gražiai. Taip parodomas dėmesys valgantiesiems. Vadinasi, mama visada juos papuošia lapeliais ar gėlytėmis, kurių priskina grįždama iš darbo.
Didelis malonumas valgyti kalbantis, todėl, pasak Rosos, tėveliai visada turėtų pasiruošti aktualią pokalbių temą. Nebūtinai tai turi būti labai rimta tema, galima kalbėtis apie šventę, kurioje dalyvavo bent vienas vaikas, klausinėti jo apie tai, kas ir kaip buvo patiekta, kaip apsirengę atėjo svečiai, kas ką šokdino, kas stovėjo nuošalyje ir nuobodžiavo, kas išeidamas namo padėkojo, o kas, deja, pamiršo… Tokie pokalbiai nėra tušti tauškalai, tėveliai gali perteikti atžaloms savo požiūrį, vertybes, pamokyti etiketo, sužinoti jų nuomonę, laiku pastebėti, kur link reikėtų kreipti auklėjimą… Be to, taip mokomasi klausytis.
Pichai laikosi taisyklės patarnauti šalia sėdinčiajam: įpilti vandens, paduoti duonos, pasidomėti, ar netrūksta servetėlės, o iš didelio indo sau paimti labiau apdegusį gabalėlį – geresnį palikti kitam. Taip vaikai mokosi galvoti apie kitus.
Komanda. Laiminga šeima yra lyg gerai susižaidusi komanda, kurios nariai vienas kitą pažįsta, žino stipriąsias ir silpnąsias savybes ir vienas kitam padeda siekti pergalių. Pasak Rosos, labai svarbu, kad vaikai jaustų, jog laimi ne jie (t. y. ne kiekvienas asmeniškai), o visa komanda ir kad pergalę pasiekti lengviau, kai turi gerą komandą. Du kartus per metus Pichų šeima susirenka ir surašo kiekvieno šeimos nario asmeninius ir bendrus šeimos iššūkius, tiksliau, pasiryžimus. Pavyzdžiui, mama pasiryžta pernelyg nenurodinėti tėčiui, devynerių Pepa – labiau šypsotis, o paašaroti mėgstantis šešiametis Tomas verkti tik kartą per dieną… Iš pirmo žvilgsnio tokie pasiryžimai kvepia biuru, tačiau labai palengvina šeimos gyvenimą. Štai jei Tomas pradeda verkšlenti, namiškiai baksteli į pasiryžimų sąrašą ir primena, kad šiandien kartą jis jau verkšleno… „Su kiekvienu vaiku laimė dauginasi, o rūpesčiai – dalijasi”, – teigia Rosa.
Svarbiausi yra mama ir tėtis. Pasak Rosos, kad taip būtų, nori ir mūsų vaikai. Jiems reikia stiprių tėvų, kurie labai myli vienas kitą, nors gyvenimas ne visada būna lengvas. Vaikams reikia matyti, kaip iš darbo grįžęs tėtis pabučiuoja mamą, jie turi išgirsti: „Palauk, sūnau, pirmiausia pasisveikinsiu su mama, o tada išklausysiu tavęs. Ar šiandien gražiai elgėtės, ar mama patenkinta?” Nuostabu, jei tėtis apkabina mamą, tai teikia vaikams saugumo. Vaikai visada pasiims tėvų dėmesio tiek, kiek reikės, tačiau tėvai kartais iš namų turi išeiti tik dviese. Geriausiai, jei kasdien tam bus skiriama bent dvidešimt minučių. Rosa pataria kasdien išeiti pasivaikščioti. Rasti tam laiko net jei esate nežmoniškai užsiėmusi. Nors visada yra nepadarytų darbų, svarbu žinoti, kad santuokai reikia teikti pirmenybę. „Galvokite apie tai, kad vaikai vieną dieną pakels sparnus ir judu liksite dviese su vyru, vienas šalia kito, vienas priešais kitą. Kalbėdami tik apie vaikų problemas ir jų svajones, netruksite susvetimėti, todėl dalykitės savo svajonėmis ir lūkesčiais ir… juokitės kartu.”
Planuoti sekmadieniai. Didelį Rosos gyvenimą padeda „sustyguoti” daugybė taisyklių. Atrodytų, tai turėtų varginti, tačiau gyvenimas be taisyklių greitai pradėtų varginti kaip ir neplanuoti savaitgaliai. „Būtinai planuokite laisvadienius. Jei to nepadarysite, nesistebėkite, kad tėtis bus pavargęs arba norės tik skaityti, likę namuose vaikai susipeš, o vyresni ims skųstis, kad neįmanoma mokytis. Todėl laisvadieniais visada geriausiai užsiimti kokia nors veikla, nes taip visi atsipalaiduoja ir gerai praleidžia laiką.” Eikite į muziejų, lėtai pasivaikščioti, rinkite akmenis, stabtelkite prie skruzdėlynų, apžiūrėkite voratinklius, pagaliau prisirinkite išlindusių sraigių, paskui renkite jų lenktynes. Vaikams smagu būti kartu, be to, taip jie išmoksta stabtelėti ir stebėti, kas vyksta aplinkui, praleisti vakarą tyrinėdami kad ir sraiges: kaip ji tuštinasi, leidžia putas, kiek turi antenų. Rosa tiki, kad tokie paprasti dalykai ateityje padės vaikui kurti savo laimę, nes susidūręs su problema vaikas mokės sustoti ir pagalvoti, apmąstyti, kokios jos priežastys, sugebės veikti apgalvojęs savo elgesį, o ne spontaniškai.
