Po sunkaus gimdymo moteriai reikia laiko atsigauti. Ir fiziškai, ir emociškai. Mums parašiusi Jolita sako, kad iki šiol prisiminus gimdymą, ją nukrečiau šiurpas. Šios baimės atsikratyti negalinti moteris su vyru neplanuoja daugiau vaikų. Ką moteriai patars psichologė?
„Mano mažajai 4 mėnesiai, tačiau aš niekaip negaliu pamiršti gimdymo. Atrodo, ir veiklos yra, bet mano gimdymas buvo komplikuotas, gimdžiau natūraliai, be nuskausminamųjų, paskui pora valandų be nuskausminamųjų siuvo ir dar operavo, mėnesį negalėjau atsigauti, atsikelti iš lovos. Net vaiku rūpinosi vyras.
Dabar viskas gerai, bet vos kas užsimena apie gimdymą, net šiurpas krečia, antro vaiko neturėsim, taip nusprendėm su vyru.
Kaip užsimiršti ir atsigauti?”
TAIP PAT SKAITYKITE:
6 gimdymo rekordai, kurie nustebina kiekvieną
Paskelbti populiariausi vardai Lietuvoje
Į klausimą atsako Į klausimą individualiosios psichologijos konsultantė Silva Markuckienė, www.adleris.lt.
Miela Jolita, dėkui, kad pasidalijote savo išgyvenimais. Panašu, jog palietėte daugeliui mamų aktualią temą – kaip sugrįžti į save po gimdymo, kaip atrasti naują vidinę harmoniją ne tik su kūdikiu, šeima, aplinka, bet ir su savimi, savo kūnu bei siela.
Gimdymas – natūralus procesas. Tai visiems žinoma. Tačiau kiekvienai moteriai gimdymas yra virsmas, tiek fizine, tiek psichologine, tiek socialine prasme. Kiekvienąkart moteriai tai paslaptis, kurią reikia tinkamai atskleisti, tai nežinomybė, kurią reikia priimti ir atlaikyti, tai sunkus procesas, per kurį reikia praeiti, išgyventi bei iškęsti, dar ir padirbėti gerokai, kad viskas baigtųsi palengvėjimu, džiaugsmu, gražia nauja pradžia ir viltim. Tiek daug reikia!
Nėštumas ir gimdymas – tai didžiulė moters atsakomybė ir įsipareigojimas viską, kas nuo jos priklauso, atlikti kiek įmanoma geriau. Renkamės tinkamą maistą, priprantame prie pokyčių kūne, pojūčiuose, nuotaikose, susitaikome su buitiniais nepatogumais, siekiame, kad viskas būtų natūralu, gimdymas taip pat. Viskas kūdikio labui.
Jolita, Jūs tiek daug jėgų įdėjote į kūdikio atėjimą! Ir panašu, kad tai pareikalavo daug daugiau Jūsų energijos bei vidinių resursų nei tikėjotės. Neįtikėtinai daug savęs atidavėte. Tiek daug, kad nepajėgėte rūpintis vaikeliu, kurio taip laukėte! Gali būti, jog mažiausiai mėnesį po gimdymo išgyvenote įvairiausių jausmų – nuo palengvėjimo iki sunkumo, vargo ir nevilties, nuo bejėgiškumo iki ašaromis užplūstančio pykčio, nuo šilumos ir meilės iki kažkur giliai graužiančios kaltės ir abejingumo. Sudėtinga visa tai atlaikyti.
Natūraliai psichika ir kūnas siekia atstatyti tokius didelius išeikvojimus. Dėl to ir šiurpina bet kokie priminimai apie buvusį sudėtingą gimdymą. Dėl to ir reikia, privaloma pasirūpinti savimi, kad atsigautumėte, atstatytumėte savo resursus. Leisti sau ne tik turėti tokį poreikį, bet ir realiais veiksmais ar veiklomis tą poreikį tenkinti. Tai gali būti net mažos smulkmenos, nedideli savęs pamaloninimai, nereikalaujantys daug laiko ar sąnaudų, svarbu tik, kad tai iš tikrųjų teiktų Jums atgaivos. Svarbu, kad viduje sau tai leistumėte, kad jaustumėtės turinti tam teisę. Nes iš tiesų taip ir yra!
Pamažu atsistatysite, įgausite daugiau vidinių jėgų. Juolab, jog turite šalia vyrą, kuris, panašu, Jus labai palaiko. Ir dukrytę jau ūgtelėjusią. Tikiu, kad Jūsų ryšys su dukrele jau dabar Jums yra atgaivos, meilės ir šilumos šaltinis.