Šį klausimą, kurį uždavė Rita, savyje nešiojasi ne viena jauna mama. Ką daryti, jei atšalo santykiai su vyru po gimdymo, jei vyro vietą lovoje užėmė mažytis kūdikėlis? Išklausykime, ką patars psichologė.
Iš Ritos laiško:
“Jau dveji metai, kai tarp musu su vyru namie vyrauja slogi įtampa. Gimus antram vaikui, jį maitinau ir miegojau su juo antrame namo aukšte, vyras – pirmame. Vyras liguistai knarkia, todėl negalim miegot kartu. Vyras pyksta, pašlijo seksualinis gyvenimas, patarkit, kaip elgtis?”
Į klausimą atsako individualiosios psichologijos konsultantė Asta Vaitkevičienė, www.ipi.lt.
Laba diena, Rita, bandote žvelgti įsisenėjusiai problemai drąsiai į akis. Manau, kad esate drąsus ir ryžtingas žmogus.
Jūsų laiške nurodyta ir problemos pradžia, ir dvi priežastys, ir sprendimas, ir įvardintos pasekmės.
Turbūt pati suprantate, kad 2 metus nuosekliai, žingsnis po žingsnio artėjote prie to, kokius santykius dabar turite.
Panašu, kad savo sprendimu persikelti miegoti į antrą aukštą Jūs pati pasukote atsiribojimo nuo vyro kryptimi. Kyla klausimas, ar Jūs pati norite atkurti tuos santykius, kurie buvo prieš 2 metus?
Jei nuoširdžiai galite sau atsakyti TAIP, tuomet teks apsišarvuoti kantrybe, tolerancija, prisipildyti empatijos ir išmokti paskirstyti dėmesį ir vaikams, ir vyrui.
Be abejo grįžimas (jei iš viso įmanoma) į ankstesnę santykių kokybę pareikalaus laiko. Gal net daugiau, nei jo prireikė, kad atsidurtumėte dabartinėje santykių būklėje. Jei Jūsų pasiryžimas tvirtas, nenuleiskite rankų.
Taip pat svarbu ir Jūsų vyro noras iš naujo kurti pozityvius, pagarbius, atvirus ir nuoširdžius santykius. Jei jis tokio noro nebeturi, bus labai sunku ką nors pakeisti. Todėl ir svarbu, kad pirmiausiai pati sau atsakytumėte, ko iš tiesų norite.
Manau, kad dvi priežastis, kurias paminėjote kaip lemiamas sprendimui persikraustyti į antrą aukštą, turėtumėte įvertinti iš naujo ir savikritiškai. Nejaugi Jums atrodo, kad knarkimo problema tokia nepajudinama? Juk galima ją spręsti kreipiantis pagalbos į medikus! Tikrai yra priemonių ir būdų, padedančių knarkimą įveikti.
O kūdikio maitinimas ar tikrai yra rimtas pagrindas nemiegoti kartu su vyru? Ar Jūsų vyras sutiko su tokiu sprendimu? Ar tai buvo vienašališkas Jūsų sprendimas nemiegoti kartu?
Atsakymai į šiuos klausimus šiek tiek atskleistų Jūsų vyro pykčio priežastį ir leistų orientuotis nuo ko turėtumėte pradėti santykius keisti.
Mano atsakymas Jums nepasiūlys aiškaus ir konkretaus patarimo, nes daugelis Jūsų santykių niuansų lieka paslaptyje. Siūlyčiau nuoširdžiai ir atvirai pasikalbėti su vyru apie dabartinių santykių kokybę. Jo pyktis, apie kurį rašote, rodo, kad Jūsų atžvilgiu jis turi nuoskaudų.
Leiskite jam šias nuoskaudas atvirai išsakyti ir nepasmerkite už atvirumą, kad ir kaip jo atvirumas Jus įskaudintų. Jei ryšitės tokiam pokalbiui, čia ypač reikės Jūsų empatijos, kantrybės ir tolerancijos.
Jei į vyro išsakomas nuoskaudas atsakysite vardindama savo nuoskaudas, Jūsų pokalbis virs barniu, ginču, konfliktu, kurio metu kaltinsite vienas kitą, bet neieškosite supratimo. Štai matote, kiek „jeigu” atsiranda.
Suminėjau svarbiausius, kuriuos galėtumėte apsvarstyti. Įvardindama sąlygas, kurios gali būti svarbios, nenoriu pasakyti, kad atkurti buvusius santykius bus per daug sunku ir neverta stengtis. Priešingai, apeliuoju į Jūsų sąmoningą apsisprendimą, geranoriškumą ir valią.
Taip, iš tiesų bus sunku. Gal net labai. Gal net nepakeliamai… Tačiau meilė tikrai verta didžiulių pastangų. Ir tik tuomet, kai yra puoselėjama, ji liepsnoja.
Sėkmės Jums.