Portale TavoVaikas.lt atsidarė nauja rubrika „Klausk psichologo”. Į jaunos mamos Ramunės klausimą atsako psichologė Vilma Jazgevičiūtė.
Iš mamos klausimo:
„Esu dirbanti mama. Darbo dienomis pas mus gyvena ir dvimetį sūnų prižiūri anyta. Aš anytos nemėgstu, turiu didelių praeities nuoskaudų. Tai, kad saugo anūką, man ir vyrui yra labai didelė pagalba, tačiau ištverti jos buvimą šalia 5 dienas per savaitę man tampa nepakeliama kančia.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Psichologė apie skyrybas: kaip gyventi toliau?
Iš Vilniaus gimdyti važiavo į Kauną: vienos šeimos patirtis
Vos įžengusi į namus suirztu, man nepatinka anytos tvarka, jos elgesys su vaiku ir t. t. Negaliu atsipalaiduoti, nesijaučiu kaip savo namuose. Nebežinau, ką daryti, ta įtampa daro blogą įtaką mano ir vyro santykiams. Savaitgaliais viskas tarsi pasikeičia. Net nežinau, kokio patarimo tikiuosi, nes atsisakyti anytos paslaugų kol kas negalime”.
Ramunė
Atsako Individualios psichologijos instituto konsultantė, psichologė Vilma Jazgevičiūtė.
Sveiki,
Bet koks svetimas žmogus, apsigyvenęs mūsų namuose ilgiau, gali kelti panašius jausmus, jūs taip ir rašote: „…negaliu atsipalaiduoti, nesijaučiu savo namuose… Atrodo, kad anyta jums yra tik viešnia su savo teise į sūnų ir anūką. Gali būti, kad ji taip pat jaučia įtampą ir tik buvimas anytos teisėmis leidžia šiek tiek jaustis tvirčiau jūsų namuose. Kaip matote, įtampą tokiomis aplinkybėmis gali jausti abi puses, įskaitant ir vyrą. Bet jeigu anytos pagalba yra vienintelis galimas būdas šiomis aplinkybėmis, pagalvokite, ką galite pakeisti.
Rašote, kad „vos įžengus į namus” apima slogūs jausmai. Gali būti, kad senos nuoskaudos „ima viršų” vien pagalvojus apie šį žmogų, ir pasiduodate šiems jausmams. Tokiu atveju tampa nebesvarbu, ką anyta darytų ir kaip ji elgtųsi. Suprantama, kad nelengva šias nuoskaudas taip „numarinti”, bet turbūt jūs ir neturite lūkesčio pakeisti anytą ar tapti geriausiomis draugėmis.
Taip pat natūralu, kad anytos elgesys ir supratimas apie vaikų auklėjimą skiriasi nuo jūsų. Todėl net nepakeitusi jausmų anytai jūs galite pabandyti šiek tiek pakeisti savo elgesį. Siūlau 3 pagalbos žingsnius.
Pirma, pagalvokite, kurie dalykai ar anytos veiksmai jums yra „nepakeliama našta”, o kuriuos galite toleruoti dėl pagalbos prižiūrint sūnų.
Antra, pačius svarbiausius aptarkite su vyru (svarbu, kad jis suprastų jūsų norus) ir kartu pabandykite rasti tinkamiausią būdą išsakyti tai anytai; taip pat paaiškinkite, kodėl to prašote. Tikiu, kad surasite jums visiems pakenčiamą variantą laikotarpiui, kai gyvenate kartu su anyta.
Trečias patarimas – galbūt vertėtų pradėti planuotis kitokius vaiko priežiūros variantus (darželis, samdoma auklė ar pan.), kad sau pasakytumėte, jog ši situacija tęsis tik tam tikrą laiko tarpą jūsų gyvenime.
Psichologo konsultacija portalo rubrikoje „Klausk psichologo“.
