53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Ar 1300 Lt Vilniuje yra pinigai: kaip aš ieškojau auklės

Ar 1300 Lt Vilniuje yra pinigai: kaip aš ieškojau auklės

Rasti Merę Popins savo didžiausiam turtui – vaikui – amžinas rūpestis kiekvienai grįžti į darbą besiruošiančiai mamai. Mano istorija prasidėjo likus penkioms savaitėms iki pirmos darbo dienos.

Auklei keliamų reikalavimų neturėjau daug: ji turėtų bendrauti su mūsų dukryte, išvirti jai valgyti ir gerai kalbėti lietuviškai. Darbas prasidėtų nuo 8 valandos ryto, o baigtųsi 18 valandą vakaro. Atlyginimas – 1300 litų už mėnesį, plius po 10 litų už kiekvieną papildomą valandą. Dukrytė ramaus būdo, tad auklę tikėjausi rasti gana lengvai.

TAIP PAT SKAITYKITE:
10 dalykų, kuriuos supratau tik tapusi mama
Visa tiesa apie dantų dygimą: interviu su gydytoja

Paieškos prasideda

Iš pradžių su vyru nusprendėme pasikliauti socialiniais tinklais. Juk draugų ir pažįstamų rekomendacijos atrodo kur kas patikimiau. Deja, tokia paieška nebuvo labai vaisinga. Iš daugiau nei 600 „draugų“ atkeliavo vos dvi rekomendacijos. Viena kandidatė jau buvo radusi kitą darbą, o antrąją iš po nosies pagriebė viena iš „draugių“.

Antrasis bandymas buvo – internetinės auklių skelbimo lentos. Tačiau pasirinkimas mažas, o geriausios pagal pateiktus gyvenimo aprašymus buvo išgraibstytos. Tiesa, kelias vis gi radau. Pirmajai paskambinusi sužinojau, kad ji mano mažąją princesę galėtų prižiūrėti tik nuo 9 valandos ryto iki 17 valandos vakaro. Mat jai pačiai reikia pasiimti savo vaiką iš mokyklėlės. O ir mūsų siūlomas atlygis per mažas – tikisi bent 1700 Lt per mėnesį. Kita kandidatė turėjo rekomendacijas iš JAV ambasados, tačiau kelias buvo per tolimas, o automobilio neturėjo.

Galiausiai nutariau imtis rimtų paieškų – įdėjau skelbimą į porą stambiausių skelbimų portalų ir laikraštį. Pirmųjų skambučių sulaukiau jau kitą rytą. Susidomėjimas buvo, tačiau dabar jau išranki tapau aš. Net nekreipiau dėmesio į SMS žinutes kaip „la, norėčiau šito darbo“, „paskambinkit, ar dar reikalinga auklė“. Jei tikrai reikia darbo, mandagumas reikalauja skambinti.

Teko kalbėtis ir su kandidate, kuri pakvietus į pokalbį pasiūlė atvykti pas ją į namus, nes jai toli važiuoti. Kita nesibodėjo paskambinti ir pareikšti, kad auklė yra prabanga, todėl jei nesugebame daugiau mokėti, nėra nė ko ieškoti.

Akis į akį su kandidatėmis

Į pokalbį kviečiau uždavusi vos kelis kontrolinius klausimus: ar turi darbo patirties su vaikais, kokios ir ar tikrai bus patogu atvažiuoti (gyvename pačiame Vilniaus pakraštyje). Tiesa, prisipažinsiu, kad nekviečiau studenčių. Auklės ieškojau bent dviem ar trims metams, o jaunos merginos gyvenime gali atsirasti staigių pokyčių. Be to, reikėjo žmogaus, galėsiančio kartais vakarais išleisti mus su vyrų į filmą ar spektaklį. Taip pat nė nesvarsčiau auklių kandidatūrų, kurios mano dukrytę būtų prižiūrėjusios kartu su savo vaikais.

Pirmoji atvyko simpatiška pagyvenusi moteris. Viskas tiko, tik paaiškėjo, kad ji jau dirba vienos senutės prižiūrėtoja ir šį darbą bandys derinti su auklės darbu. Šis variantas iš karto pasirodė netinkamas – kas bus su vaiku, jei prižiūrimai senutei kas nors atsitiks?

Antroji kandidatė pasirodė esanti kone kaimynė – gyveno už kelių namų. Energinga, charizmatiška ir, svarbiausia, patiko mūsų vaikui. Tačiau jau kitą dieną niekaip negalėjau jai prisiskambinti – kažkodėl buvo palikusi savo mamos telefoną, o ši pareiškė išvykusi iš Vilniaus ir nežino kaip susisiekti su dukra. Palaukę dar dieną bandėme belstis į jos duris, tačiau niekas neatidarė. Galiausiai nusprendėme, kad tokia auklė būtų labai nepatikima.

Trečioji įsiveržė kaip viesulas: pasakojo apie šeimą, kurioje dirbo, kokį gražų namą jie turėjo, kad pažįsta Zuoką ir Zuokienę ir kaip mažam vaikui svarbu užsiimti menais. Tą pusvalandį, kol ji buvo mūsų namuose, mes su vyrų spėjome įterpti vos vieną kitą žodį.

Laikas spaudė ir jau atrodė beviltiška padėtis, kai paskambino JI. Pokalbis telefonu buvo malonus ir konkretus. Moteris visą gyvenimą dirbo virėja, o išėjusi į pensiją nutarė imtis vaikų priežiūros. Patirties turėjo, mūsų sąlygos tiko. Be to, svarbiausia patiko mūsų vaikui, o mano ir vyro nuojauta kuždėjo daugiau kitų neieškoti. Taip per tris savaites pavyko rasti nuostabią auklę.

Patarimai ieškančioms auklės:

* Pradėkite paieškas likus porai mėnesių iki darbo pradžios, bet ne vėliau kaip likus mėnesiui.

* Vien socialiniais tinklais nepasikliaukite, bet pažįstamus būtinai apklauskite.

* Ieškokite aktyviai, peržiūrėkite skelbimus ir įdėkite savo.

* Skelbime smulkiai surašykite visą informaciją: kiek vaikų, kokio amžiaus, kokio dydžio atlyginimas, kiek dienų ir valandų reiktų dirbti, kuriame miesto rajone gyvenate.

* Sulauksite daugiau susidomėjusių, jei nurodysite, kad auklei nereiks tvarkyti namų, skalbti, lyginti ir virti valgio visai šeimai.

* Negaiškite, jei telefonu skambinusi kandidatė patiko, kvieskite pokalbiui.

* Pasikliaukite savo nuojauta, bet paprašykite rekomendacijų iš buvusių šeimų, kuriose prižiūrėjo vaikus.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo “TAVO VAIKAS” prenumeratą.

Mano išsaugoti straipsniai