5 dalykai, kuriuos savo draugei, jaunai mamai, norėtų pasakyti vaikų neturinti moteris.
1. Aš nesu tinkamiausia auklė tavo vaikui
Man patinka ateiti pas tave į svečius. Mažas kūdikis jaukiuose namuose sukuria ypatingą atmosferą. Prisėdu ant žalsvos sofos, užmerkiu akis, atsipalaiduoju. Gera!… Iki tos sekundės, kol man į rankas įkrenta tavo vaikas. Tiksliau, tu jį ten įdedi, sakydama: „Palaikyk, aš trumpam į vonią”. Na, jis tikrai mielas, ypač tada, kai gražiai žaidžia savo lovelėje. Bet jis toks gležnas, kad bijau net pajudėti. O jei suluš jo kaklas? Arba išslys iš rankų ant grindų? Ei, jis jau pyksta! Tuoj rėks!!! Patikėk, tikrai nesijaučiu gerai su kūdikiu ant rankų.
2. Nustok klausinėti, kada turėsiu vaikų
Protas sako, kad to klausdama tu nieko blogo negalvoji. Nesišaipai, nepriekaištauji, nenuvertini. Gal net svajoji apie tai, kaip mūsų abiejų vaikai galėtų kartu raustis smėlio dėžėje, eitų į vieną darželį. Kaip tai būtų šaunu! Taip, gal ir būtų puiku, bet… tas klausimas mane skaudina. Juk tu žinai, kaip aš noriu šeimos, tiesiog iki šiol nesutikau SAVO žmogaus. Kai tu apie tai kalbi, man daigo paširdžiuose, o galvoje ima tiksėti biologinis laikrodis: „Tik tak, nepavėluok, tik tak, nepavėluok…” Tai mane siutina! Negi kiekviena moteris turi būti mama? Gal aš esu laiminga gyvendama viena ir nuo nieko nepriklausoma? Štai šįvakar eisiu į teatrą, savaitgalį užsirašiau masažui, be to, manęs nieks nebudina po 10 kartų naktį.
3. Tavo vaiko fiziologiniai ypatumai man neįdomūs
Gimus vaikui kažkas tavyje persuko plokštelę, dabar aš nuolat girdžiu vieną ir tą patį: „O, šaunuolis, atsirūgai”, „Pučia pilvuką? – Pabezdėk, bus lengviau…”, „Atpylei pienuko? – Aukselis tu mano”. Tu nuolat mane informuoji apie vaiko išmatų spalvą, konsistenciją ir kiekį, ką jis valgė ir kiek kartų kakojo. Tikriausiai, tai ir yra motiniška meilė, instinktas, kuriuo kiekvieną mamą apdovanoja motulė Gamta. Tačiau toji motulė nepasirūpino visais šalia tavęs esančiais, todėl man nuoširdžiai neįdomu, ar tavo vaiko viduriai skysti, ar kieti. Ir visai nejuokinga, kai prie pietų stalo jis garsiai gadina orą… Aš mieliau su tavimi padiskutuočiau apie būsimąjį Adele koncertą ar naujausią madų kolekciją. Kažin, ar mes turėsime bendrų temų? Viliuosi…
4. Mielai praleisčiau vakarą tik su tavimi viena
Pamenu, kai laukeisi, sakydavai: „Na, jau ne, aš nebūsiu iš tų pamišusių „supermamyčių”, kurios nuo ryto iki vakaro kalba tik apie kakučius, tyreles ir nugraužtus spenelius”. Žadėjome tęsti mūsų tradiciją kartą per savaitę susitikti mėgstamoje vyninėje. Tačiau planai pasikeitė. Kai paskambinu, pokalbis trunka tris minutes, tada reikia arba maitinti, arba keisti sauskelnes, arba linksminti zirziantį vaiką. Geriausiu atveju matomės kartą per mėnesį, bet ir tada tu paslapčia žvilgčioji į laikrodį, ir manęs neapleidžia jausmas, kad visai nesiklausai.
Tavo gyvenime nebeliko vietos man. Suprantu, kad kūdikis reikalauja viso mamos dėmesio, nepasakysi jam: „O dabar luktelėk, mielasis, mama eina į mergaičių vakarėlį”. Tačiau negi vaikas yra visas gyvenimas? Kodėl nepaklausi, kaip sekasi man? Negi mūsų dešimtmečio draugystė nieko neverta? Atiduočiau pusė gyvenimo, kad vieną vakarą pas mane ateitum be vaiko. Ne tik be vaiko nešioklėje, bet ir be vaiko galvoje.
5. Neverkšlenk!
Žinoma, suprantu, kad šeimyninis gyvenimas be pliusų turi ir minusų. Tu neturi laiko sau, būna dienų, kai vos spėji nueiti į dušą. Skundiesi, kad jau ilgus mėnesius nesimylėjai su savo vyru, o sumažėjus šeimos biudžetui šią vasarą neturėsite atostogų prie jūros. O tada priduri: „Žinai, kartais pavydžiu tau nepriklausomybės”. Tačiau tu nežinai (nes seniai nesidomi), kad problemų turiu ir aš – kvailas bosas darbe, jokio sekso jau pusė metų (ir jokio kandidato jam), atostogos irgi nevilioja, nes paprasčiausiai nežinau, su kuo jų važiuoti. Taigi, negaliu tavęs nuolat guosti, nes paguodos reikia ir man.
Tai štai, miela drauge, parašiau tai, ko garsiai pasakyti nedrįstu. Tikiuosi, tu mane išgirsi. Myliu tave!
Vaikų neturinti draugė
