Ar tiesa, kad tai, kaip jaučiamės viduje, atsispindi mūsų kūne? Ar ryšys tarp fizinės ir emocinės sveikatos egzistuoja? Tikrai taip! Mūsų mintys įtakoja mūsų emocijas, emocijos lemia jausmus, o šie turi daug tiesioginės įtakos mūsų fizinei sveikatai ir gerai bendrai savijautai.
Kaip galima tą pagrįsti moksliškai? Visame pasaulyje pripažintas JAV endobiogeninės medicinos ekspertas dr. Kamyar M. Hedayat pateikia paprastą atsakymą: svarbiausia – teisingas hormonų balansas. Didelė dalis endobiogeninės medicinos praktiko pacienčių – įvairaus amžiaus moterys iš viso pasaulio, plataus spektro ir įvairaus pobūdžio profesijų atstovės: nuo multimilijoninių kompanijų vadovių iki vaikus namuose auginančių mamų.
Savo ilgamete profesine patirtimi bei žiniomis endobiogeninės medicinos srityje dr. Kamyar. M. Hedayat dalinsis jau antrus metus iš eilės vyksiančioje konferencijoje „Sveika ir laiminga mama“ Vilniaus „Siemens“ arenoje, balandžio 28 d.
Dr. Hedayat, kaip mūsų fizinė būklė susijusi su mūsų emocine būsena ir atvirkščiai? Ar yra tiesioginių sąsajų tarp žmogaus fizinio kūno ir jausmų?
Mūsų kūną nuolat veikia įvairūs hormonai, kurie daro įtaką mūsų mintims ir jausmams. Smegenyse esantys neurotransmiteriai lemia tai, kaip kūnas funkcionuoja fiziniu požiūriu, t.y. kaip plaka mūsų širdis, kaip virškinamas maistas ir pan. Limbinėje srityje visi kūno ir smegenų informaciniai signalai susitinka ir nuolat tiesiogiai veikia vieni kitus. Taip vyksta nuolatinis ir nepertraukiamas dalijimasis informacija.
Kalbant apie moteris, hormonų pokyčius lemia ir menstruacijų ciklas. Hormonai veikia tam tikrose smegenų srityse, kurios atsakingos už žmogaus emocinę būklę, informacijos priėmimą bei įsisavinimą, reakciją į išorinius dirgiklius. Stipri emocijų kaita kelia įvairių iššūkių dažnai moteriai.
Taigi, hormonų sistema ir jos svyravimai daro įtaką ne tik mūsų emocinei būsenai, bet ir mąstymui bei konkrečioms mintims?
Taip. Kalbant moksliškai, hormonai išties daro įtaką mūsų mąstymui, kadangi jų receptoriai yra išsidėstę smegenyse. Pavyzdžiui, moterys turi didesnį estrogenų receptorių kiekį tose vietose, kurios atsakingos už išklausymą, emocijų supratimą, išvaizdos ar veido išraiškų pastabumą ir pan. Vyrai įprastai turi didesnį testosterono receptorių kiekį vietose, lemiančiose vykdomųjų sprendimų priėmimą, analitinį mąstymą, konkurencingą, rizikingą elgseną.
Mano manymu, mąstymas – tai reiškinys, kurio pagalba mes tam tikru būdu suvokiame save ir visą supantį pasaulį. Emocijos – tai, mūsų reakcijos į tai, ką jau suvokėme ir įsisavinome. Hormonai išties apsrendžia mąstymą, tačiau netgi ne visai fiziniu, o labiau dvasiniu požiūriu: jie lemia tai, kaip ir ką mes mąstome ir, svarbiausia, kokiomis mintimis pasirenkame tikėti. Tai glaudžiai susiję su įsigalėjusiu savęs ir pasaulio vaizdu, žmogaus saviverte ir kitais dalykais. Hormonų sistemos balansas lemia, kaip gerai suvokiame patys save ir kaip jaučiamės, būdami autentiški – būdami savimi.
Ar galime patiriamas emocijas iš tiesų jausti savo fiziniame kūne? Ar mūsų jausmai atsispindi mūsų kūno pojūčiuose ir kaip tai pasireiškia fiziškai?
Tikrai taip. Emocijos fiziniame kūne yra jaučiamos dviem būdais: tiesiogiai ir netiesiogiai. Tiesioginis būdas – tai staigūs pakitimai nervinėje sistemoje, sukeliantys iškart juntamus aiškius fizinius kūno pojūčius, tokius kaip padažnėjęs pulsas ir prakaitavimas, staigus raumenų įsitempimas ir pan. Netiesioginis, arba šešėlinis būdas – patiriamos emocijos veikia tarsi iš šalies, sukeldamos sunkiau apibrėžiamus kūno pojūčius, tokius kaip „gumulas“ gerklėje, sunkumas širdies srityje, spaudimas saulės rezginio srityje ir pan. Pastarieji pojūčiai dažniausiai susiję su užspaustomis, neišreikštomis neigiamomis emocijomis.
Tad norėdamas išlikti visapusiškai sveikas, kiekvienas žmogus turėtų mokytis išreikšti patiriamas emocijas, tiesa?
Būtinai. Kiekvienas žmogus nuolat turi turėti galimybių darniai reikšti patiriamas emocijas – sau ir aplinkiniams nežalingais būdais. Tačiau naudingiausia būtų suprasti, kokios priežastys sukėlė tokią kūno reakciją, pasireiškiančią neigiamomis emocijomis, ir dirbti priežasčių lygmenyje. Kaip jau minėjau, už patiriamas emocijas yra atsakingas mąstymas, o už mąstymą – hormonų sistemos balansas ar disbalansas.
Kaip vyksta hormonų sistemos subalansavimas? Ar šioje praktikoje remiamasi fiziniu, ar labiau psichologiniu požiūriu?
Praktikuoju endobiogeninę mediciną, padedančią suvokti, kaip funkcionuoja žmogaus organizmas bendrąja prasme, iš esmės: tai ir hormonai, ir nervinė sistema, taip pat virškinimo sistema, visi kūno organai, mintys, emocijos – visos šios žmogaus, kaip vientiso organizmo, dalys turi būti įskaičiuotos. Dar prieš pradedant dirbti su pacientu, susėdame atviram pokalbiui, kurio metu atsiskleidžia žmogaus gyvenimo istorija, santykiai su tėvais, įvairios trauminės patirtys. Ši informacija suteikia man žinių, kaip žmogaus nervinė ir hormonų sistemos funkcionuoja šiuo konkrečiu atveju. Tuomet ateina laikas ir fizinei apžiūrai bei tyrimams, padiktuojantiems vienus ar kitus sprendimus, kaip subalansuoti konkretaus paciento hormonų sistemą natūraliais būdais.
Kaip nėštumas paveikia moters hormonų sistemą?
Nėštumo metu moters kūne padaugėja tam tikrų hormonų, kurių nebuvo iki pastojant, jie suaktyvėja: tai kortizolis, estrogenai, skydliaukės ir augimo hormonai. Kai šie hormonai dirba harmoningai ir koordinuotai, daugelis nėščiųjų patiria ypač teigiamus išgyvenimus: jaučiasi pakylėtos, dvasingesnės, jaučia stiprų ryšį su savo vaiku, o aplinkiniai pastebi tą ypatingą moters akių ir odos švytėjimą. Tuo pačiu, daugelis uždegiminių ir autoimuninių ligų, tokių kaip vilkligė, astma ar žvynelinė, nėštumo metu atsitraukia ar net visiškai pranyksta.
Problemų gali atsirasti tuomet, jei hormonai aktyvuojasi nevienodai ar funkcionuoja nekoordinuotai. Tai gali neigiamai paveikti nėščiosios nuotaiką ir netgi sveikatą.
Kas lemia galimus moters nuotaikų svyravimus nėštumo metu ir vėliau, jau tapus mama?
Nuotaikų svyravimai – tai psichologinio ir fiziologinio disbalanso kombinacija. Ne visos psichologinės problemos tiesiogiai susijusios su hormonų pokyčiais. Galime susikurti sau mentalinę ir emocinę kančią turėdami neracionalių lūkesčių, negalėdami priimti tiesos ar realybės. Tokiu atveju hormonų balansas ar disbalansas palengvina arba kaip tik pasunkina psichologinę būseną. Kitaip tariant, svarbų vaidmenį psichologinėje sveikatoje vaidina ne tik hormonai, bet ir mūsų požiūris. Kiekvienai besilaukiančiai moteriai, ar moteriai, dar tik planuojančiai nėštumą, patarčiau sau aiškiai įsivardinti, kodėl norima tapti mama – nuoširdus atvirumas su savimi pačia gerina požiūrį ne tik į motinystę, bet ir į kitus dalykus, o teigiamas požiūris, savo ruožtu, gerina moters nuotaiką iš esmės.
Kaip bėgant metams galime nuolat palaikyti puikią fizinę ir psichologinę sveikatą?
Pasak šios srities ekspertų, dėkingumas ir polinkis atleisti sau ir kitiems – tai ilgo, sveiko ir laimingo gyvenimo paslaptis, padedanti geriau subalansuoti bendrą mūsų proto ir kūno sisteminį darbą.
Endobiogeninėje medicinoje naudojame natūralius būdus, padedančius subalansuoti hormonų sistemą. Galima atrasti ir puikių būdų, siūlomų gamtos: pavyzdžiui, rekomenduočiau gerti beržų sulą, kurios gausu Lietuvoje sezono metu – šis gėrimas gerina atmintį, nuotaiką, valo keletą svarbių žmogaus kūno organų, tokių kaip kepenys. Žinoma, tinkama mityba, fizinis judėjimas ir žalingų įpročių atsisakymas taip pat būtini.
Kaip pranešėjas dalyvausite konferencijoje „Sveika ir laiminga mama“ Vilniuje. Ką Jums pačiam reiškia sveika ir laiminga mama? Kaip apibūdintumėte tokią moterį?
Mano manymu, sveika ir laiminga mama yra tokia moteris, kuri ne tik jaučiasi realizuota, savipakankama bei patenkinta motinystėje, bet ir gali išreikšti savo kūrybiškumą, kitas prigimtines duotybes ir kitose gyvenimo srityse. Mama, norėdama būti sveika ir laiminga, turėtų rasti sveiką balansą tarp laiko, skiriamo motinystei ir laiko, skiriamo sau ir savo pačios gyvenimui. Pavyzdžiui, rasti bei sąmoningai skirti laiko pabūti su savimi, su draugėmis, pasivaikščioti gamtoje. Tai išties svarbu, norint palaikyti gerą nuotaiką bei puikią psichologinę sveikatą.
Ačiū už pokalbį!
Konferencijos „Sveika ir laiminga mama“ metu dr. Kamyar. M. Hedayat išsamiau pasidalins praktinėmis žiniomis apie tai, kaip moteriai stiprinti savo fizinę ir emocinę sveikatą, susiduriant su kasdieniniais iššūkiais.
Projekto „Sveika ir laiminga mama“ misija – supažindinti moteris su naujausiomis sveikatingumo metodikomis ir asmeninio tobulėjimo sprendimais, padėsiančiais sėkmingai planuoti šeimos pagausėjimą, kurti tvirtus ir darnius poros tarpusavio santykius ir visokeriopai realizuoti savo moterišką prigimtį šeimoje ir už jos ribų. Konferencija „Sveika ir laiminga mama“ įvyks 2019 metų balandžio 28 dieną, Vilniaus „Siemens“ arenoje. Daugiau informacijos apie renginį: https://www.mamosdiena.lt/.
Parengė Miglė Kačinskaitė
