„Seneliai pasiėmė vaikus visam savaitgaliui, mudu su vyru išleido prie jūros. Žinai, tai buvo kažkoks stebuklas!“ – skaitau draugės atsiųstą žinutę ir žinau, kad ji nė kiek neperlenkė: trijų mažamečių tėvams dvi dienos be vaikų yra mažas pasaulio stebuklas. Į klausimus, ar svarbu vyrui ir moteriai rasti laiko tik jiems dviems, atsako psichologas Erikas Siudikas.
Kita trijų vaikų mama pasakojo, kad vyras jos tiesiai šviesiai paklausė: „Kada važiuosime atostogų dviese?“ Moteris jam atsakė: „Jau matau šviesą tunelio gale.“ Kada vaikams gimus ateina metas atitrūkti nuo jų ir ištrūkti kur nors dviese?
Atsakymas priklauso nuo to, į ką atsižvelgiame – į savo vaiką ar sutuoktinį. Jei klaustume, kada vaikas yra pasiruošęs paleisti tėvus bent trumpučių atostogų, tai labai individualu ir priklauso nuo to, kaip jis jaučiasi paliktas su močiute ar kitais žmonėmis. Jei vaikui dar per sunku būti su kitais, jis tai puikiausiai parodys, jo nepaisydami padėsime formuotis nesaugumo jausmui. Psichologai rekomenduoja kūdikius iki trijų mėnesių kitų priežiūrai palikti ne ilgiau nei dviem trims valandoms. Trumpam palikti mažylius netgi rekomenduojama, nes kaip tik taip jie pratinasi paleisti mamą ar tėtį ir tokios pratybos svarbios visus pirmus vaiko gyvenimo metus. Svarbu, kad vaikas pajustų, jog pasilikti su kitais yra saugu.
Specialistų rekomendacijos gana lanksčios, svarbiausia – tėvams patiems pajusti, kada jų mažylis jau yra pasiruošęs pabūti su kitais. Žvelgiant iš sutuoktinių pozicijos, rekomendacija yra vienareikšmė – kuo greičiau rasite laiko pabūti tik dviese, tuo jums kaip porai bus sveikiau. Kartu pabūti intymiau, bendraujant vienam su kitu dvi tris valandas, yra labai svarbu, nes kai šeimoje yra kūdikis, susitikti vienam kitą akis į akį pavyksta nebent lovoje vėlai vakare, kai abu yra pervargę ir skuba bent šiek tiek pamiegoti, nes po trijų valandų kūdikis kelsis ir vėl reikės jį maitinti, nešioti ir t. t.
Kartais moteris sako, kad be vaiko man bus neramu, aš nuolat galvosiu apie jį. Koks yra esminis skirtumas, kai pora važiuoja dviese ir kai vežasi vaikus? Negi vaikai kažką „atima“?
Vaiko gimimas sukuria naujų prasmių ir gerų emocijų, tačiau svarbu savęs neapgaudinėti ir dar prieš planuojant vaikus įvertinti: ar esu pasiruošęs jau šiandien mokėti tokią kainą, nes ji tikrai nemaža. Iš anksto apie tai nepagalvoję tėvai dažnai sutrinka, nes jų lūkesčiai buvo kitokie.
Ką daryti, jei mamai (ar tėčiui) tikrai neramu? Gal geriau likti su vaikais arba ir juos kartu pasiimti?
Yra baimė, kad paliktas vaikas atitols, bus sunkiau kurti ryšį. Ryšys gali sutrikti, jei paliksite jį mėnesiui, pusmečiui, tačiau jei tik valandai ar norėdama pasirūpinti savimi, tai kaip tik padės kurti kokybiškesnį tarpusavio santykį.
Geriau rinktis veiklas, kai galima žiūrėti vienas kitam į akis, kalbėtis, t. y. turėti artimą santykį, ar geriau nueiti į kino teatrą, kuriame visą dėmesį susiurbs filmas, pora gal nepasikalbės, bet visiškai atsipalaiduos?
Kiekviena pora turi savo prioritetus, pomėgius ir poreikius. Pavyzdžiui, gimus vaikui daugelis kartu rūpinasi kūdikiu, todėl daugiau nei anksčiau laiko praleidžia kartu, taigi, daugiau nei anksčiau kalbasi ir jiems norisi pabūti kur nors be kalbų, verksmų, aptarimo, nukreipti dėmesį į kitus dalykus, tiesiog ramiai pasėdėti tyloje apie nieką negalvojant. Taigi, kokią veiklą rinktis atokvėpiui, – labai individualu. Svarbiausia, kad pora klausytų savęs, išjaustų, ko jiems norisi, kokie yra poreikiai, ir nesijaustų kalta, kad daro tai, ko nori. Tai – dviejų žmonių laikas.
Ar tokiems pasibuvimams tik dviese užtenka kelių valandų, ar reikia dienos, o gal ir visos savaitės?
Jei pasitaikė galimybė „nutrūkti“ dviem valandoms, svarbu ja pasinaudoti. Kelios valandos, diena ar net dvi nėra tas laiko tarpas, per kurį pailsėsite, atsigausite, tačiau pabėgsite nuo rutinos, kuri auginant kūdikius yra vienas labiausiai varginančių veiksnių. Valanda sau gali pakeisti dienos tvarką ir judviejų nuotaiką. Naudokitės visomis galimybėmis.
Kaip dažnai rekomenduotumėte ištrūkti? Planuoti ar kliautis improvizacijomis, „bėgti“, kai vienas kuris jau jaučia, kad „stogą rauna“?
Rekomenduočiau dviese kur nors ištrūkti bent kartą per kelias dienas, maža to, nors trumpai pasivaikščioti, bet kiekvieną vakarą. Kai šeimoje kūdikis, ekspromto galimybės labai ribotos, tai įmanoma nebent jei kaimynystėje gyvena seneliai ar kiti artimi giminaičiai, kurie tikrai gali ir visada laukia skambučio, kviečiančio į pagalbą. Jei planuosite, turėsite ko laukti, sunkesnę šiandieną bus lengviau pakelti, kai žinosite, kad laukia šioks toks atokvėpis.
Kas nutinka, kai pora niekaip neištaiko galimybės pabūti be vaikų? Gal tai žinutė apie šąlančius santykius?
Tai yra žinutė apie tarpusavio santykius arba apie jau liguistą prisirišimą prie vaikų ir kaltės jausmą juos paliekant. Tačiau jei pora jau kokius trečius metus sukasi tik vaiko priežiūros kasdienybėje, gali prarasti bendrumo jausmą kaip partneriai, polėkį, santykiai gali tapti rutiniški ir tarsi pro sukąstus dantis, tarsi tik dėl to, kad „taip reikia“. Pabuvimas tik dviese kompensuoja šiuos trūkumus.
Kurti saugumo jausmą
Kūdikis nežino, kiek trunka valanda, jam tai gali atrodyti lyg amžinybė. Todėl išeinant svarbu net pačiam mažiausiajam parodyti, kad jis yra mylimas, paaiškinti, kad išeinate, bet pareisite. Kurti saugumo jausmą.
Labai sveika, jei kūdikį auginanti šeima ilgam neužsidaro tarp keturių sienų, jei juos lanko giminaičiai, jei būdamas saugioje aplinkoje kūdikis turi galimybę matyti skirtingų žmonių veidus, girdėti skirtingo tembro balsus. Įpratusiam prie įvairovės lengviau likti su močiutėmis, tetomis ar auklėmis, kai tėvai kur nors išeina.
Geriau, jei kūdikis ar vaikas su kitais žmonėmis lieka savo namų aplinkoje, tai dovanoja didesnį saugumo jausmą.
