Užsienyje gyvenanti mama augina beveik 2 metų vaiką ir laukiasi antro. Laiškas, kurį gavome, yra liūdnas – nėščia moteris skundžiasi jaučianti baimę dėl ateities, yra vieniša. „Nežinau, gal man jau depresija“, – rašo ji. Skaitytojos laišką komentuoja psichologė Živilė Kraujalė.
Iš skaitytojos laiško:
„Auginu 21 mėn. dukrytę namuose, gyvename užsienyje. Artimųjų čia neturime, todėl labai sunku. Darželio dukrytei vis dar laukiame, labai sunku ji čia gauti, visos vietos užpildytos. Laukiuosi antro vaikelio, atrodo, jau ir norėjau jo, buvo planuotas, bet nuo tos dienos, kai sužinojau, kad laukiuosi, mano mąstymas kažkodėl pasikeitė, labai bijau ateities, bijau kaip reikės susitvarkyti su dviem… Noriu jūsų kelių patarimų. Kaip įveikti tą baimę ir pakeisti požiūrį, kaip atrasti stiprybės savyje toliau gyventi ? Taip pat noriu patarimo, ką veikti namuose su tokio amžiaus vaiku? Įdomiausia jai veikla yra žiūrėti filmukus iš telefono. Aišku, aš tai riboju. Ir dar viena problema kankina – niekas neskanu, nieko nenoriu valgyti, net namiškiams gaminti jokio noro neturiu, geriu tik vandenį ir arbatas, rytais kartais pykina, bet ne visada. Gal man jau depresija, nežinau, net ką ir galvoti. Dažnai verkiu, pasiilgstu savų žmonių šalia. Prašau jūsų pagalbos ir patarimo”.
Atsako psichologė Živilė Kraujalė.
Nėštumas yra unikalus ir svarbus įvykis moters gyvenime. Nėštumo metu moters organizme vyksta dideli fiziologiniai ir anatominiai pokyčiai: kardiovaskulinės, kvėpavimo, šlapimo šalinimo, homeostazės, endokrininės sistemų ir kiti organizmo pokyčiai. Nėštumas yra ne tik fiziologinis, bet ir psichologinis procesas, sukeliantis reikšmingų psichologinių pokyčių moters gyvenime. Nėštumo, pogimdinio laikotarpio metu moteris gali jausti nuotaikos svyravimus, nuovargį, jai gali būti padidėjęs jautrumas, baimingumas, nerimas. Nėštumo metu moteris gali jausti ir įvairių baimių, susijusių su kūdikio išsivystymu: genetinių, įgimtų ligų baimių, priešlaikinio gimdymo baimę, baimę dėl savo sveikatos būklės nėštumo metu. Taip pat moteris gali nerimauti dėl gimdymo: gimdymo skausmo, mirties gimdymo metu, ji gali baimintis, kad gimdymo metu kūdikis nežūtų, gimtų sveikas. Dar daugiau, nėštumo, pogimdinio laikotarpiu moteris gali nerimauti ir dėl motinystės įgūdžių, pagalbos, palaikymo stokos, nepasitikėjimo savimi. Sveikas nerimas arba susirūpinimo, atsargumo, budrumo jausmai gali būti naudingi, nes taip moteris gali išvengti pavojų, saugoti savo ir vaikelio sveikatą, gyvybę, atsisakyti mamos, vaikelio sveikatai nepalankių, žalingų įpročių. Visiškai natūralūs šiame etape yra ir emociniai pokyčiai. Čia būtina moteriai laiku susivokti savo savijautoje, drąsinti save pačią ir rūpintis savimi reikšmingų pokyčių metu. Svarbu:
– pagalvoti, kas būtent kelia didžiausią įtampą nėštumo, pogimdinio laikotarpio metu (pvz.: santykiai su vyru, artimųjų ilgesys, vaiko auklėjimo iššūkiai ar kt.) ir nuspręsti, ką gi būtų galima pakeisti dabartinėje situacijoje, kad įtampa sumažėtų;
– nepamiršti savęs kaip atskiro žmogaus su savo poreikiais, savijauta, norais. Svarbu pasirūpinti savimi, sukurti asmenininės erdvės ir laiko sau, rūpintis savo fizine sveikata: reguliariai valgyti, subalansuoti mitybą, pakankamai miegoti, judėti, užsiimti džiaugsmą teikiančia veikla;
– priimti ir suprasti savo jausmus. Apie tai, kas neramina, slegia, kalbėtis su artimais žmonėmis, neatsisakyti jų pagalbos bei rūpinimosi. Kartais padeda pasidalinimas savo išgyvenimais su kitomis mamomis. Galimybė bendrauti su panašių patirčių, sunkumų turinčiais žmonėmis yra labai vertinga patirtis: galima dalytis vaikų auklėjimo iššūkiais ar kitais patirtais išgyvenimais, veiklos su vaikais idėjomis, parama. Tarpusavio supratimas, atjauta leidžia išsikalbėti, o tai gali sumažinti susikaupusią įtampą;
– sukurti geranorišką, saugią aplinką moteriai, kurioje moteris jaustųsi mylima, palaikoma, vertinama ir rami.
Kartais nutinka taip, kad moters patiriamas nerimas, baimės, liūdesio ir kiti jausmai nėštumo metu, pogimdyminiu laikotarpiu taip sustiprėja, kad nuolatinis stipriai išreikštas stresas sekina moters vidinius išteklius ir daro moterį pažeidžiamesnę ir jautresnę psichikos ligų požiūriu.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, maždaug 10 proc. nėščiųjų patiria psichiatrinių ar psichologinių sutrikimų. Besivystančiose šalyse šis skaičius dar didesnis ir siekia 15,6 proc. visų nėščių moterų. Depresija, nerimo sutrikimai yra vieni dažniausių psichikos sutrikimų, kurie pasireiškia nėštumo metu, pogimdyminiu laikotarpiu.
Depresija sergančios moterys gali būti liguistai nusiminusios, prislėgtos, jos gali išgyventi stiprius menkavertiškumo, sumišimo, savęs nuvertinimo, nepagrįstos kaltės jausmus, bejėgiškumą, beviltiškumą. Joms gali pasireikšti galvos, krūtinės skausmai, pradėti varginti miego (nemiga arba per didelis mieguistumas), apetito sutrikimai (ryškus svorio kritimas arba priaugimas). Sunkumus išgyvenančioms moterims gali būti sunku sukaupti dėmesį, neretai moterys stokoja energijos, gali pasireikšti sulėtėjęs mąstymas, asociacijos, prislopinti judesiai arba, atvirkščiai, psichomotorinis sujaudinimas. Neretai gali sumažėti interesai ir pasitenkinimas veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą. Moterims gali pasireikšti mintys apie savęs nuvertinimą, nenorą gyventi. Paprastai sutrikimo simptomai trunka ilgiau nei dvi savaites ir reikšmingai sutrikdo moters kasdieninį funkcionavimą. Moteriai pasidaro per sunku suprasti ir išgyventi savo psichologinę būklę vienai, tuomet moteriai prireikia aplinkinių pagalbos. Atsiradus nerimą keliančių depresijos, nerimo simptomų, trunkančių ilgiau nei dvi savaites, rekomenduojama kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus: psichiatrą, psichoterapeutą, psichologą, gydytoją, kurie patvirtintų arba paneigtų depresijos diagnozę bei paskirtų tinkamą gydymą: gydymą medikamentais, psichoterapiją ar kompleksinį gydymą.
Negydoma liga gali tapti vis rimtesne problema: gali sunkėti sutrikimo simptomai, ilgėti sirgimo laikas. Dar daugiau, motinos depresiškumas, nerimastingumas nėštumo metu bei po gimdymo gali daryti neigiamą įtaką vaiko raidai: gali sutrikti besiformuojantis prieraišumo jausmas, vaiko emocinė, kognityvinė raida ir kt. Todėl labai svarbu nerimo, depresijos sutrikimus diagnozuoti, gydyti, siekiant išvengti sutrikimo simptomų sunkėjimo, vaiko raidos sutrikimų pasekmių. Depresija nėra nuosprendis, sutrikimas gali būti išgydomas. Svarbu su slegiančiais sunkumais nelikti vienai, nebijoti pripažinti sau ir artimiesiems ,,kad man sunku ir man reikia pagalbos“. Drąsinu ieškoti psichikos sveikatos specialistų pagalbos, kurie, atsižvelgdami į individualią situaciją, rekomenduos tinkamiausią sunkumų įveikos planą.
Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama” dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.
