Laukiantis mažylio užklumpa daug klausimų dėl nėštumo, gimdymo, taip pat ir karjeros reikalų: kuriam laikui išeiti vaiko priežiūros atostogų, kada sugrįžti į darbą ir kt. Kai kurioms moterims vaiko gimimas yra nauja pradžia imtis naujų darbų, verslo ar mėgstamo hobio. Žurnalas TAVO VAIKAS pakalbino mamas apie jų grįžimo į darbą aplinkybes.
9 m. ir 3 m. vaikų mama
Antrosios atžalos laukimas buvo labai sunkus fiziškai, nuo 3 nėštumo mėnesio buvau priversta „pamiršti“ darbą. Iš darbo rinkos iškritau visiems 3 metams. Artėjant metui grįžti į darbus, pradėjau lankyti įvairiausius kursus ir tobulinti save, susipažinau su įdomiais žmonėmis. Šiandien galiu pasidžiaugti, kad esu vienos mažytės kūrybinės reklamos agentūros savininkė. Vaikai mus pristabdo, paskui suteikia dar didesnius sparnus.
1 m. ir 5 mėn. vaikų mama
Dirbu mokytoja, kai sužinojau, kad laukiuosi, buvau savaitė po kvalifikacijos kėlimo. Vasarą atostogavau, rudenį dar išėjau dirbti jau kaip vyr. mokytoja. Su vyru nusprendėme, kad motinystės atostogų eisiu dvejiems metams. Parašiau prašymą ir laimingai sau gyvenau mamos gyvenimą. Norėdama save realizuoti vasarą pasiprašiau savanore vaikų dienos centre, kuriame kartą per savaitę valandą vesdavau užsiėmimus vaikams. Kai sūnui suėjo metai ir išmoka nuo 70 proc. sumažėjo iki 40 proc., mintis antrus metus sėdėti namuose jau neatrodė tokia gera. Vėl sėdome prie šeimos tarybos stalo ir sutarėme vaiką bandyti leisti į darželį. Grįžti į darbą buvo taip, kaip nuskristi į kitą planetą – pirmomis dienomis, sveikinausi su visais žmonėmis – ir tiek kartų, kiek tik susitikdavau, nes net nenumaniau, ar čia kolega, ar svečias, ar mokinių tėvai. Kai reikia, mane išleidžia vyras, mano mama… Turime ne vieną kalendorių, kuriame žymimas kiekvieno užimtumas. Neseniai priėmėme netradicinį sprendimą ir „atleidome“ močiutę (mano mamą) iš darbo. Pagal visus paskaičiavimus mūsų šeimai finansiškai naudingiau man grįžti dirbti ir, užuot samdžius auklę, jei vaikas susirgtų, „samdyti“ močiutę.
4 m. ir 3 m. vaikų mama
Namuose užsibuvau 4 metus, auginau pametinukus. Tarp mažylių – metų ir dviejų mėnesių skirtumas. Kai atėjo ta diena grįžti į darbą, tikrai buvo baisu, ypač dėl to, kad darbas buvo naujas. Didžiausias iššūkis buvo, kaip viską suspėti. Ryte susiruošti patiems, suruošti vaikus, grįžti, pasiimti iš darželio. Labai padėjo tai, kad viską dalijomės su vyru.
1 m. vaiko mama
Prieš pastodama dirbau prabangaus restorano administratore Londone. Taip susiklostė gyvenimas, kad nusprendėme su vyru statytis namus ir kraustytis į Lietuvą. Būdama dar motinystės atostogose grįžau su pusės metukų dukra atostogų, paskui pasilikau visam laikui. Pradėjau galvoti apie tai, kad greitai baigsis išmoka (Didžiojoje Britanijoje motinystės atostogos trunka tik 12 mėnesių, išmoka mokama 9 mėnesius) ir ką reikės daryti. Iš pradžių baigiau buhalterinės apskaitos kursus, paskui prisiminiau rytų europiečių parodytas valgomas puokštes ir tai tapo mano verslu. Didžiausias iššūkis – kaip skirti visą dėmesį vaikui ir kaip nenuvilti užsakovų. Dirbu, kai dukrytė miega pietų ir pavakarių miegelio, taip pat padeda tėvai, leisdami laiką su mažąja. Patarimas mamoms – planuokite laiką ir viską suspėsite.
1 m. ir 9 mėn. vaiko mama
Išėjau į darbą, kai mano berniukui buvo lygiai 9 mėn. Lapkričio pabaigoje vėl išeinu nėštumo ir gimdymo atostogų, nes laukiamės antro vaikelio. Kai kitos mamos grįžta į darbą, kai vaikučiui sueina dveji, aš išeisiu atostogauti (jei galima motinystę taip pavadinti). Iš pradžių tarėmės su vyru, kad pakaitomis prižiūrėsime vaiką. Tačiau dar prieš išeinant į darbą pasidarė aišku, kad toks gyvenimo būdas beveik neįmanomas, nes nematysime vienas kito. Todėl nusprendėme mažylį palikti visai darbo dienai su aukle. Auklė dirbo nuo tada, kai Joriui suėjo 9 mėn., iki 1 m. ir 5 mėn. Tas laikas buvo tikrai ramus ir „garantuotas“ – tinkamu sezonu į darbą važinėjau kasdien dviračiu (20 km kasdien), iki 1 m. ir 2 mėn. žindžiau. Jis, galima sakyti, visai nesirgo, kol pradėjo lankyti privatų darželį būdamas 1 m. 5 mėn., kai atsisveikinome su aukle. Darbe reikėjo derintis ir atsiprašyti dėl vaiko ligų. Sakyčiau, didžiausias iššūkis yra ne pačiame darbe, o kaip šeimoje susitarti dėl nedarbingumo lapelio vaiko priežiūrai, rasti patogioje vietoje darželį. Svarbu turėti žmogų, jei vaikas susirgtų. Taip pat bandau būti atvira su vadove ir kolegomis, kad jie žinotų, jog nepiktavališkai neateinu į darbą.
4 m. vaiko mama
Gimus kūdikiui, užplūdo ramybė ir atsipalaidavimas, kokio turbūt neteko niekada patirti gyvenime. Neįsivaizdavau savęs grįžusios į tą darbinę aplinką, kuri man kėlė įtampą ir nepasotinamai „valgė“ mano bene visas laisvas minutes, įskaitant ir poilsį bei miegą. Kartą bekalbant su tėčiu apie tai, kad reikėtų mūsų miestui (gyvenu Panevėžyje) daugiau renginių, skirtų šeimai, jis pasiūlė pačiai juos organizuoti. Artėjant sūnaus antrajam gimtadieniui jau tvirtai žinojau, kuo užsiimsiu – tęsiu renginių organizatorės veiklą. Tad su senąja darboviete liko tik sutvarkyti formalumus.
1 m. ir 9 mėn. vaiko mama
Šiuo metu dirbu didelėje tarptautinėje kompanijoje, vadovauju rizikos vertinimo operacijų komandai, t. y. 70 žmonių. Į darbą grįžau, kai sūnui suėjo 1 m. 3 mėn. Grįžti nebuvo lengva, nuo pirmos dienos teko susidurti su pačiais įvairiausiais iššūkiais: 1) Nerimas dėl vaiko darželyje. Pirmosiomis dienomis vaikas nustojo valgyti arba valgė labai mažai, atsisakydavo vandens darželyje, labai trumpai miegodavo, o grįžęs namo tiesiog manęs neprisileisdavo, ypač tomis dienomis, kai iš darželio pasiimdavo tėtis. Tad darbe nuolat lydėjo nerimas, kaip vaikas jaučiasi, kaip tai atsilieps jo emocinei ir fizinei būklei, nuolat tikrindavau telefoną, ar nėra naujų pranešimų iš darželio. 2) Dideli pokyčiai darbe – grįžusi radau 80 proc. pasikeitusią komandą. Buvo be galo daug pokyčių ir noras bei tikslas buvo greičiau „įsivažiuoti“. 3) Stresas, kad praradau visus įgūdžius. Bent keletą mėnesių jaučiausi, kad nebemoku dirbti, nes 8 val. darbo dienos neužtekdavo numatytiems darbams atlikti ir jie pradėjo kauptis. Prieš motinystę tempas irgi buvo didelis, bet tik po kurio laiko supratau, kad anksčiau dalį darbo nuveikdavau po darbo grįžusi namo. 4) „Voverytės“ efektas. O kur laikas man? O tada supratau, kaip pasikeitė mano prioritetai: ir darbas, ir atsidavimas darbe užleido pozicijas šeimai. Aš be galo dėkinga savo vyrui, kad visi vaiko bei šeimos ar buities rūpesčiai pas mus šeimoje natūraliai dalijasi tolygiai, nors jis taip pat dirba vadovaujantį darbą tarptautinėje įmonėje. „Pagavome“ ritmą!
7 m., 6 m. ir 4 m. vaikų mama
Baigusi mokslus kolegijoje stojau dar mokytis universitete tęstinių studijų (technologijų pedagogika). Pirmame kurse pastojau, pagimdžiau dukrytę, tada po pusantrų metų gimė sūnus. Kai sūnui buvo 1,5 m., išvedėme jį į darželį ir pradėjau ieškotis darbo, bet nesėkmingai, nes mūsų miestelyje nelabai buvo iš ko rinktis. Ir taip jau nutiko, kad pastojau vėl. Tada baigiau mokslus, kai mažajai buvo 2 metai su trupučiu, išėjau į darbą. Buvo sunku susiplanuoti dieną, nes dabar viskas turi būti padaryta per valandą iki vaikams nubundant ir per porą valandų po darbo. Prasidėjo konfliktai šeimoje, mažiau dėmesio vaikams ir vyrui. Darbe buvo labai sunku pirmus tris mėnesius.
3,5 m. vaiko mama
Visą laiką, kol buvau su juo namuose, auginau jo pasitikėjimą mumis, greičiausiai dėl to jis labai lengvai adaptavosi darželyje. Darbo paieškos truko apie savaitę. Per pokalbį neslėpiau, kad esu mažo berniuko mama ir kurį laiką nedirbau, tačiau domėjausi naujovėmis, tuo, kas vyksta, ėjau į kursus, buvau nuoširdi ir turbūt tas atvirumas padėjo gauti darbą (įsidarbinau banke pagal specialybę). Naujieji kolegos tikrai draugiški, mielai dalijasi patarimais ne tik darbo, bet ir gyvenimiškais klausimais, kadangi šiuo metu sūnų auginu viena, vyras dar darbuojasi užsienyje. Taigi, visi rūpesčiai gula ant mano pečių. Turiu nuostabią mamą ir anytą, kurios mielai pagelbėja auginant mažąjį išdykėlį. Niekada nebijojau būti savimi, nebijau į darbą eiti pavargusi, kolegos tai supranta. Darbe atsiduodu tam, ką darau, nors mintys dažnai nuklysta pas sūnelį, o po darbo visą laiką skiriu tik jam: kartu gaminame, kartu tvarkomės, žaidžiame, sportuojame. Džiaugiuosi savo sprendimu išlaukti, kada vaikas bus pasiruošęs eiti į darželį, ir tik tuomet grįžti į darbo rinką.
