JUS PASITINKA ATSINAUJINĘS TAVO VAIKAS
Psichologija: kaip elgtis

Psichologija: kaip elgtis, kad vaikai per šventes būtų “kaip šilkiniai”?

Kalėdinės šventės nuojauta apima labai anksti, o kuo toliau, tuo labiau įsibėgėja, kad vis reikia kažkur bėgti, lėkti… Vis dėlto reiktų stengtis, jog įprasta vaiko gyvenimo tvarka pasikeistų kuo mažiau, pataria Paramos vaikams centro psichologė Jūratė Baltuškienė.

Anot J. Baltuškienės, kaip įmanoma stenkitės eiti miegoti, keltis ryte, valgyti maždaug tuo pačiu metu, kaip ir paprastą dieną, mat įprasta rutina vaikams padės nepervargti, stabtelėti ir pailsėti, bus tiesiog lengviau išgyventi šventines dienas: “Kitas labai svarbus dalykas, kurį tėvai turėtų suprasti, kad visos jiems įprastos tradicijos ir ritualai darželinio amžiaus vaikams yra tiesiog nuobodūs, nes kol kas jie dar neatrado juose patrauklumo, kurį mato suaugusieji. Mažyliai tikrai ramiai nepasėdės už stalo ar kantriai lauks, kol suaugusieji sukalbės poterius.

Jeigu suaugusieji nori ramiai atlikti savo ritualus, turi pasirūpinti, kad jų vaikai nenuobodžiautų. Tikrai nei dvimetis, trimetis, nei vyresnis darželinukas negali išlikti ramus valandų valandas – to tėvai net neturėtų tikėtis. Nuobodulys bus viena iš priežasčių, dėl ko vaikai ims netinkamai elgtis – „eis galvom“, reikalaus dėmesio. Kad tokių nemalonių situacijų išvengtume, reiktų iš anksto pagalvoti, kuo mažieji bus užimti tuo metu, kol suaugusieji veiks tik jiems įdomius dalykus, arba kaip mažyliai galėtų būti įtraukti, sudominti tuo, kas vyksta aplink juos”.

„ĮKRAUTI“ MEILE

Nepaisant to, kad šventinis periodas, regis, tas metas, kai daug laisvų dienų, kai tikrai atsirastų daugiau laiko pabūti su šeima, skirti savo mažyliams daugiau dėmesio, bet paprastai viską užgožia tik dar daugiau rūpesčių – pirkti dovanas, važiuoti pas gimines, gaminti, priimti svečius, plauti, tvarkyti ir t. t. Labai svarbu, kad per visą šventinį erzelį tėvai nepamestų tikrosios šventės prasmės – pabūti drauge su vaikais, nuveikti tai, kas jiems svarbu ir įdomu. Išeikite kartu į lauką, pažaiskite stalo žaidimų, kartu pakarpykite snaigių namams papuošti ir pan. Negerai, kai tėvai lekia, bėga ir vykdo savo užsibrėžtus planus, o vaikai kažkur tarsi šalia, lyg tarp kitko. Tėvai galėtų pasinaudoti proga ir šventines dienas, laisvas nuo darbo, skirti tam, kad kaip įmanoma daugiau vaikus „įkrautų“ savo dėmesiu ir užpildytų meile, parodytų, kad mažyliai labai svarbūs, visada išgirsti ir pamatyti. 

DIENOS PLANAI

Svarbu, kad tėvai per šventes vaikų labai nenuvargintų, tikrai nereikia per vieną dieną aplankyti visų senelių, draugų, ištyrinėti visų miesto eglučių, o vakare dar penkis kalėdinius filmus pažiūrėti. Jeigu tėvai visas šventines veiklas išdėlioja taip, kad vaikai laiku pavalgo, laiku pamiega, jiems tos šventės būna tiesiog labai geras laikas. Kartais tėvai nesugeba išlaikyti vaiko rutinos, tad turėtų nusiteikti tam, kad jis bus pervargęs, irzlesnis ir dėl to suaugusieji turės daugiau rūpesčių, nes mažylis ne dėl savo kaltės pradės elgtis netinkamai.

Labai gerai būtų per tą pagrindinę šventės šurmulio savaitę vaikui papasakoti, koks bus šiandienos planas, tai suteiks saugumo jausmą. Pavyzdžiui, galite pasakyti taip: „Mes papusryčiausime, tada nuvažiuosime prie eglutės, po to aplankysime senelius, grįšime namo pamiegoti pietų miego, o paskui žiūrėsime filmą arba žaisime, tada ateis draugai, mes pavakarosime, o tada eisime miegoti.“

BAŽNYČIOJE

Kai kurie tėvai ir į bažnyčią vaikus vedasi, o jie supranta tiek, kiek mato savo tėvus. Mažylį gali sudominti tai, kas labai patraukia ar tiesiog prikausto jo dėmesį. Bažnyčioje taip nutinka retai, nors esu mačiusi, kaip mažiukams patinka vargonų muzika ar giesmės, tačiau jie tikrai neišlaikys sukaupę dėmesio viso mišių ritualo metu. Ilgo kunigo pamokslo tyliai ir ramiai darželinukai dar nepajėgūs nei išklausyti, nei suprasti.

Iš vaiko pozicijos žiūrint, mišios – tai laikas, kai reikia tiesiog kantriai palaukti, iškentėti. Laukti ankstyvojo darželinio amžiaus vaikams sekasi labai įvairiai, jei vaikas aktyvus, jis tikrai ilgai neišsėdės. Tėvai, vesdamiesi mažiukus į bažnyčią, turėtų taip pat sugalvoti kokių nors užsiėmimų jiems – kad ir įsidėti knygelių arba nepaprastai įdomiai papasakoti, kas jų laukia ir kodėl jie ten eina. Sužadinus vaikų smalsumą, galima tikėtis, kad jie bus kantresni.

PRIE STALO

Šventės – puiki proga prisiminti, kad vaikų versti valgyti nereikia ne tik per jas, bet ir bet kurią kitą eilinę dieną. Tėvai turėtų suprasti, kad vaikų skonio receptoriai nepajėgūs priimti visų suaugusiesiems skirtų skonių. Prisiminkite save: nuo kada jūs su malonumu pradėjote valgyti, tarkime, silkę su svogūnais? Kai kuriems skoniams vaikai dar nėra pasiruošę. Nepadarykite taip, kad vaikui šventės asocijuotųsi su tuo, kad kažką reikia daryti, valgyti, elgtis per prievartą. 

SVEČIUOSE

Kai vaikai ateina į naują vietą, jie nežino, kokios taisyklės ten galioja, jeigu jų niekas su tuo nesupažindina. Tuomet mažieji elgiasi kaip nori, tikrina ribas, žiūri, ima, čiupinėja, domisi, jiems smalsu, jie elgiasi kaip vaikai, kurie nežino, kokių taisyklių laikytis tuose namuose. Visai normalu, kai namų šeimininkai ir tėvams, ir vaikams pasako, kur galima žaisti, ką imti, kur tualetas, kur galima eiti, o kur nepageidautina. Juk ir suaugusysis, atėjęs į naują vietą, ne visiškai jaukiai jaučiasi, nežino, kur kabinti paltą, kur prisėsti ir pan., o ką jau kalbėti apie mažuosius.

Nereiktų vaikui sakyti neapibrėžtai: „Gali imti viską, jauskis kaip namie“, jūs nežinote, kaip mažylis supras tą „viską“ ir kaip jis elgiasi namuose. Geriau aiškiai pasakyti, girdint tėvams, kokios jūsų namų taisyklės. Kol vaikai maži, kad ir kaip mokytumėte juos elgtis tinkamai, vis tiek jūs turėsite prisiimti atsakomybę už savo atžalų elgesį. Mažyliai nepajėgūs kontroliuoti savo impulsų – kai užsinori ko nors, jie negali susilaikyti, dvimečiui ar trimečiui smalsumas gali „išmušti visus saugiklius“.  

POILSIS

Kartais tėvai sako vaikui, kuris jau nebemiega pietų miego, kad jis šiandien privalės pamiegoti, nes vakare bus svečių ir teks pavakaroti, tada mažyliui visiškai nebeaišku, ko iš jo nori. Vis dėlto tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas pailsėtų. Bandyti tartis, manyčiau, bergždžias reikalas. Norėdamas išvengti pietų miego, jis pažadės anksčiau atsigulti, bet kai ateis laikas, greičiausiai sulauksite „dramų“. Tėvai, žinodami savo vaiką, kad jis bus pavargęs, turėtų pasistengti jį pamigdyti per pietus arba patys nevakaroti, jei tai trukdys vaikui ilsėtis.

Turint mažų vaikų, nereiktų planuoti ilgų vakarinių pasisėdėjimų, jei mažyliui nėra sąlygų ilsėtis. Jei vaikas nemiega dieną, bet jam reikia pailsėti, tas poilsis gali būti ne miegas, o bent pora valandų ramaus pabuvimo. Tarkime, paskaityti gražias knygeles, paklausyti ramios muzikos. Didesnis vaikas – penkerių–šešerių metų – gali pažiūrėti ramią laidą apie gamtą, gyvūnus, tik ne aktyvius filmukus, kur daug dirgiklių. Bet tai leiskite tik tada, jei jūsų vaiko gyvenime ekranų ne per daug.

author avatar
super_admin
Mano išsaugoti straipsniai

SKAITOMIAUSI