Penkių mėnesių sūnų auginanti mama žindo jį pati, tačiau kaip ir visoms jaunoms mamoms, jai kyla įvairiausių klausimų. Pačius svarbiausius ji uždavė gydytojui ir žindymo konsultantui.
Straipsnio konsultantas – vaikų ligų gydytojas ir žindymo konsultantas, knygos „Kūdikio žindymas: Nepakeičiamas kaip motinos meilė” autorius Kazimieras Vitkauskas.
Mama klausia:
Mažylis dažnai atsisako žįsti. Ir šitaip tęsiasi apie savaitę. Pradeda valgyti, bet po minutės, kitos nusisuka, ima žvalgytis. Skaičiau, kad taip gali nutikti dėl per didelio domėjimosi pasauliu, būdingo 4 mėnesių kūdikiams. Bandau krūtį pasiūlyti kuo dažniau. Kaip reiktų tokiu atveju elgtis, kad mažylis gautų pakankamai pienelio? Tiesa, naktį jis žinda godžiai, ir dieną būna kartas ar keli, kai jis valgo įprastai – apie 20-30 minučių. O gal tokio amžiaus kūdikiai ir neturi valgyti dažnai?
TAIP PAT SKAITYKITE:
Kodėl verkia: 8 priežastys ir 8 būdai padėti
10 patarimų, kaip užauginti kūrybingą vaiką
Gydytojas atsako:
Taip, kūdikio žvalgymasis atsitraukiant nuo krūties, gali būti ir dėl domėjimosi/nepasitikėjimo kitais reiškiniais. Jeigu tie reiškiniai jį tik sudomina, kūdikis išliks geros nuotaikos, jeigu gąsdina – ir mažylio reakcija bus išgąstinga. Žindymui reikėtų ramesnės aplinkos. Be to, 5 mėnesių kūdikiui jau gali dygti pirmieji dantukai ir tuomet žįsti pradėjęs kūdikis gali trauktis nuo krūties dėl niežtinčiai dirginančio pajautrėjusių dantenų sąlyčio su krūties oda. Vėlgi reiktų švelnios kantrybės, o dantenų dirglumui sumažinti vertėtų vaistinėje pasiteirauti tam skirto ant jų tepamo vaistuko.
Mama klausia:
Jau kelios savaites, kai mažasis pavalgęs užmiega tik kelioms minutėms, o tada prabunda verkdamas (panašu, kad dėl pilvo skausmų, nes riečia kojytes, kartais pagadina orą ir pasituština). Ši bėda dažnesnė vakarais, bet būna ir dieną. Tuštinasi apie 3-5 kartus per parą, kartais po daug. Iš pradžių nesupratau, kad tai gali būti viduriavimas. Paskutinį mėnesį priaugo mažai svorio (mažiau kaip 300 gramų). Vėl ėmė dažniau atpylinėti. Pilvo dieglių būdavo ir anksčiau, bet kurį laiką jie buvo aprimę. Pediatrė skyrė gerųjų bakterijų, kurias tik ką pradėjau duoti. Labai bijau dehidratacijos, nes ji, kaip suprantu, tokiems mažyliams itin pavojinga. Mažasis atrodo pablyškęs, padėtas ant pilvuko trumpiau išlaiko galvą. Gal būtina prašyti gydytojos atlikti tyrimus?
Gydytojas atsako:
Sutinku su Jumis, jog šis kūdikio neramumas veikiausiai dėl pilvo dieglių. O sulėtėjęs svorio augimas – dar ir dėl maisto trūkumo, sukeliamo ne tik padažnėjusio atpylinėjimo, bet ir, gal būt, pablogėjusio kūdikio prigludimo prie krūties, kuris, savo ruožtu, dažniausiai būna ir atpylimų po maitinimo priežastimi. Nepakankamai plačiai krūtį apžiojusio kūdikio burnoje lieka erdvės orui, kuris, kartu su kiekvienu pieno gurkšneliu nurytas, kaupiasi skrandyje, sukeldamas atpylimus bei, jeigu nukeliauja tolyn į žarnyną, pilvo pūtimą. Be to, skausmingas pilvo pūtimu ir padažnėjusiu į viduriavimą panašiu tuštinimusi pasireiškia ir liesesniojo ir saldesniojo „pradinio” pieno vyravimas kūdikio mityboje.
5 mėnesių kūdikiui jau gali dygti pirmieji dantukai ir tuomet žįsti pradėjęs kūdikis gali trauktis nuo krūties dėl niežtinčiai dirginančio pajautrėjusių dantenų sąlyčio su krūties oda.Gydytojas Kazimieras Vitkauskas
Taip įprastai atsitinka, kai kūdikis vieno maitinimo metu kilnojamas nuo vienos krūties prie kitos. Liesesnis pradinis pienas greičiau keliauja žarnynu ir lieka santykinai daugiau neįsisavinto (neįsiurbto į kraują) vandens ir pieno cukraus laktozės. Laktozė laiko prie savęs vandenį, be to, veikiama žarnyno bakterijų, rūgsta: išsiskiria dujos, todėl kūdikiui pučia pilvuką, o išmatos būna skystokos ir putotos. O kada kūdikis žinda vieną krūtį tol, kol iš jos pasiima visą pieną – pradinį liesesnįjį ir galinį riebesnįjį, jo tekėjimas pristabdomas plonojoje žarnoje, kad būtų spėti suvirškinti riebalai, ir tuo pačiu geriau įsisavinama ir laktozė bei vanduo. Išmatų būna mažiau, jos tirštesnės, o pilvo pūtimas nebūdingas. Tam, kad kūdikis gautų iš krūties ne tik pradinį liesesnį, bet ir galinį riebesnį pieną, prie tos pačios krūties glauskite vienos valandos laikotarpyje – per tiek laiko vienas pilnas žindymas (viso iki maitinimo pradžios krūtyje jau buvusio pieno paėmimas) paprastai įvyksta. Kai vėl išalks, vėlgi vienos valandos laikotarpyje – prie kitos krūties. Tačiau jeigu net ir nepraėjus valandai, jau atrodo, jog pirmoji krūtis jau tuščia (ištekėjo ir galinis pienas), o kūdikis vis dar neprivalgęs, tada jau leiskite žįsti ir iš antrosios.
Tai, jog „vaikas atrodo pablyškęs ir padėtas ant pilvo trumpiau išlaiko galvą”, gali būti kūdikio silpnumo dėl užsitęsusio neprivalgymo požymiai. O neprivalgant jam gali pradėti trūkti ne tik svorio. Išties, gal vertėtų ištirti kraują dėl Hb. Hemoglobinui pasigaminti reikalinga geležis. Nors motinos pieno geležis, kartu su iki gimimo per placenta gauta geležies atsarga turėtų tikrinti visus kūdikiui iki šešių mėnesių amžiaus geležies poreikius, tačiau taip būna, jeigu kūdikis ir tokio pieno gauna pakankamai. Jeigu ištyrus kraują paaiškės, jog hemoglobino per mažai, gali prireikti jo stiprinimo specialiais vaistais, kuriuos paskirs gydytojas. Aišku, dažniau ir ilgiau žįsdamas, būdamas šalia mamos ir naktį, kūdikis gaus daugiausiai jos pieno ir geriausiai skatins naujo pieno gamybą.
Tačiau jeigu kūdikis dėl silpnumo žinda vangiai, gali tekti jį maitinti papildomai. Kadangi motinos pienas vis tiek yra pats geriausias kūdikio iki pusės metų amžiaus maistas, tai geriau jo papildomai ir duoti, o ne kažko kitko. Daroma taip: po pažindymo iš krūties ištraukiama (melžiant rankomis ar pientraukiu) ten likusio pieno (galinis pienas pats riebiausias ir ypač maistingas) ir sugirdoma kūdikiui. Geriau ne per čiulptuką, o iš puodelio, kad kūdikis neišmoktų čiulpti ir neatprastų žįsti krūties. Geresnis krūties ištuštinimas skatina ir gausesnę naujo pieno gamybą toje krūtyje kitam maitinimui.
Mama klausia:
Po antro skiepo, kai vaikui buvo 3 mėnesiai, pakilo temperatūra, tačiau nebuvo aukštesnė nei 38,5. Po to dažnai ją matuodavau (užpakaliuke) ir visada ji buvo ne žemesnė nei 37,0 (dažniausiai 37,3-37 5). Ar tai ligos požymis, ar tiesiog kūno temperatūra gali būti kiek didesnė?
Gydytojas atsako:
Laikinas kūno temperatūros pakilimas laikomas normalia organizmo reakcija į KDS (kokliušo, difterijos, stabligės) skiepą. Temperatūra rectum/užpakaliuke su įprastine axiliarine//pažastine lyginama atmetus 0,5 laipsnio: taigi būtų atitinkamai 36,8-37 laipsnių, o tai yra normalu (kūdikiui normalia laikoma pažastinė temperatūra iki 37,2 laipsnių.
Mama klausia:
Jūsų knygoje skaičiau, kad pradedant duoti kieto maisto, pirmiausia reikia pamaitinti kūdikį krūtimi. Vietos pediatrė man sakė atvirkščiai. Ar gali būti, kad po žindymo vaikas nebenorės kieto maisto?
Gydytojas atsako:
Kadangi motinos pienas kūdikiui iki vienerių metų amžiaus yra pagrindinis/svarbiausias maistas, jam teiktina pirmenybė ir metodinė literatūra, kuria rėmiausi rinkdamas žaliavą savo knygai, rekomenduoja tirštą maistą, pradedant jį įvesti į dietą, duoti po žindymo. Išties, praktiniame gyvenime ne visuomet taip gali pavykti padaryti, pvz., jei sočiai prisižindęs kūdikis nebenorės nieko daugiau. Juk košę ir dozuoti šaukšteliais lengviau, negu atitinkamai mažinti kūdikio gaunamą mamos pieną, kai jis žinda krūtį. Be to ir košė gal būt atvės belaukdama savo eilės… Gal tokia yra tos pediatrės patirtis. Taigi ir aš būčiau linkęs nebūti kategoriškas ir leisčiausi į kompromisą su ja. Gal dėl to nesupyktų ir Motulė Gamta.
