JUS PASITINKA ATSINAUJINĘS TAVO VAIKAS
Gastroenterologas: kas padeda vaiko žarnynui

Gastroenterologas: kas padeda vaiko žarnynui, o kas ne?

Kodėl vieno vaiko žarnynas dirba kaip laikrodukas, o kito šlubuoja? Ar tam turi įtakos tėvų veiksmai? Kas nutinka ir dėl kokių priežasčių susijaukia natūrali organizmo mikrobiota?

Vaikų gydytojas gastroenterologas profesorius Vaidotas Urbonas sako, kad žarnyno mikrobiotai labai didelę įtaką daro paveldimumas, žarnyno paviršiaus ypatumai, gleivės, skrandžio rūgštingumas, tai, ką žmogus valgo ir kokioje aplinkoje gyvena, kokiu būdu gimė – natūraliai ar per cezario pjūvį ir kt.

Tinkamai formuotis mažylio žarnyno mikrobiotai gali padėti ir tam tikri gimdytojų įpročiai bei žinios apie mitybą ir higieną:

1. Svarbi ekologija namuose. Tai ne tik tinkamas vaiko amžiui maistas, bet ir ekologiškai švarūs indai – lėkštės, įrankiai, net keptuvė (su teflonu reikėtų vengti). Viskas, ką mes gauname sintetinio per plastikinius indus, masinės gamybos produktus, po truputį gali kauptis žarnyne. Tai kenkia virškinimo sistemai, kartu silpnina imunitetą. Prieš 30–40 metų, kai Lietuvoje nebuvo tiek daug plastiko, o maistas buvo ruošiamas namuose, kai kurių ligų, tokių sunkių kaip autoimuninių (organizmas ima naikinti savo sveikas ląsteles), alerginių, buvo registruojama kur kas mažiau.

2. Nėra gerai perdėtas sterilumas ir švara. Sterilumas būtinas ligoninėse, kur reikia su dezinfekuojamaisiais skysčiais plauti ne tik patalpas, bet ir rankas. Namų ar sodo aplinkoje yra kitaip. Nereikia jokių specialių muilų ar dezinfekcinių servetėlių, su kuriomis uolios mamos mėgsta valyti visus paviršius, durų rankenas, žaislus, mažylių rankutes. Muilą naudoti reikia, bet mums įprastą, be jokių papildų ir poveikio stipriklių.

„Iš rankų mažyliui iškrito atkąstas obuolys? Nieko baisaus, pakelkite, pavalykite ar nuplaukite po tekančiu vandeniu ir vėl duokite vaikui, – pataria profesorius. – Mokslininkai jau seniai pastebėjo, kad imuninė sistema silpnėja žmogui gyvenant sterilioje aplinkoje, nes kiekviena bakterija, patekusi į organizmą (bloga ar pusiau bloga), treniruoja imuninę sistemą.“

Žinoma, visiškai nesilaikant higienos, labiau rizikuojama užsikrėsti infekcinėmis žarnyno ligomis, kuriomis kartą persirgus, imunitetas nesusiformuoja (roto, noro virusai). Šiuo atveju gydytojas nori atkreipti dėmesį į tai, kad būtina gyventi švariai, bet ne steriliai.

3. Perteklinis probiotikų naudojimas. Vadinamosios gerosios bakterijos pastaraisiais metais tapo itin madingos. Jų gydytojai skiria per dažnai, o ir patys žmonės gausiai vartoja nesigilindami, ar jiems tuo metu jų reikia. Medicinoje iki šiol neatsakytas klausimas: kiek ir kokiais atvejais probiotikai yra naudingi?

Gydytojas sako, kad jų reikia sergant viduriavimą sukeliančiomis ligomis, po antibiotikų kurso, bet ne daugiau. Tai nėra panacėja nuo visų ligų, nereikia jų gerti peršalus, negalima skirti, jei užkietėję viduriai. Nėra duomenų, kad probiotikai pakenktų, tačiau reikia žinoti, kad tai mūsų organizmui svetima bakterija. Poveikis laikinas, nutraukus kursą, jų organizme nelieka, probiotikai žarnyne neužsisėja.

author avatar
super_admin
Mano išsaugoti straipsniai

SKAITOMIAUSI