Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmą šių metų mėnesį askaridoze susirgo 21 asmuo ir tai beveik dvigubai daugiau palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu (10 atvejų). Taip pat šių metų sausį užregistruoti kiti kirmėliniai susirgimai: 8 echinokokozės ir 4 toksokarozės atvejai (2019 m. – atitinkamai 11 ir 5 atvejai). Kasmet Lietuvoje registruojama apie 200–300 askaridozės atvejų, dažniausiai serga vaikai iki 6 metų amžiaus.
Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, subrendę kirmėlių kiaušinėliai dirvožemyje gali ilgai išsilaikyti gyvybingi.
„Šiltėjant klimatui, net žiemos metu, kiaušinėliai puikiai gali išsilaikyti aplinkoje, todėl rizika užsikrėsti kirmėlinėmis ligomis padidėja, ne tik šiltuoju metų laiku, bet ir žiemos laikotarpiu. Kirmėlių kiaušinėlius žudančiai veikia tiesioginiai saulės spinduliai, išdžiūvimas, žema temperatūra“, – pažymėjo gydytoja A. Bartulienė.
Pasak ULAC gyd. A.Bartulienės, tiek askaridoze, tiek echinokokoze, tiek toksokaroze žmogus užsikrečia, kai subrendę kirmėlių kiaušinėliai per burną patenka į žmogaus organizmą. Kiaušinėlių daugiausiai randama dirvožemyje, tačiau jų gali būti vandenyje, ant daržovių, uogų, vaisių. Žmogus dažniausiai užsikrečia nuo nešvarių žemėtų rankų.
Žurnalą TAVO VAIKAS pirkti internetu pigiau – tik 2.99 Eur/vietoj 3.99 Eur. Spausk NORIU!
Askaridozės atveju infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus, su išmatomis išskiriantis kiaušinėlius. Echinokokozės, toksokarozės infekcijų šaltinis yra šunys, katės, laukiniai gyvūnai (lapės, vilkai, usūriniai šunys).
Kokie pagrindiniai ligos simptomai?
Liga dažnai praeina nepastebėta. Ji nustatoma atsitiktinai atlikus išmatų tyrimus arba pastebėjus su išmatomis pasišalinusią askaridę. Ligos simptomai dažniau pasireiškia vaikams arba ligoniams, kurių organizme parazituoja daug askaridžių.
Ligos pradžioje, kai lervos migruoja per plaučius yra jaučiamas silpnumas, skauda galvą, greitai nuvargstama, sumažėja darbingumas, kartais šiek tiek pakyla temperatūra, išberia odą. Gali atsirasti krūtinės skausmas, sausas kosulys, dusulys. Vėliau, kai žarnyne parazituoja jau suaugusios kirmėlės, gali sumažėti apetitas, atsirasti pykinimas, seilėtekis, pilvo skausmai, gali užkietėti viduriai arba prasidėti viduriavimas.
Kaip askaridozė diagnozuojama?
Askaridozės diagnozė patvirtinama radus kirmėlių kiaušinėlių išmatose. Kartais ligonis išmatose gali pamatyti pasišalinusią askaridę arba gali ją atkosėti. Tokiu atveju kirmėlę reikia įdėti į indelį ir kaip mėginį pristatyti į gydymo įstaigą diagnozei patvirtinti.
Ligos pradžioje, kai lervos migruoja po organizmą, išmatose askaridžių kiaušinėlių nerandama. Išmatose kiaušinėliai pasirodo tik tuomet, kai ligonio žarnyne gyvena suaugusios kirmėlės, kurios išskiria kiaušinėlius, tai yra maždaug po 2–2,5 mėnesio nuo užsikrėtimo.
Kaip askaridozė gydoma?
Diagnozavus ligą yra skiriamas gydymas vaistais nuo kirmėlių (antihelmintiniai vaistai). Gydymas paprastai trunka 3 dienas. Po gydymo praėjus 2–3 savaitėms, mikroskopu tiriamos išmatos, sprendžiama apie gydymo veiksmingumą, o prireikus – gydymas kartojamas.
ULAC medikai primena, kad norint sumažinti riziką užsikrėsti kirmėlinėmis ligomis, būtina laikytis šių sanitarijos ir higienos taisyklių:
- kuo dažniau ir kruopščiau plauti rankas su muilu po darbo sode arba darže, prieš valgant arba ruošiant maistą,pasinaudojus tualetu;
- tinkamai prižiūrėti nagus, kad po jais nesikauptų nešvarumų;
- valgyti tik kruopščiai nuplautus vaisius, uogas ir daržoves;
- saugoti sodybas, vaikų žaidimo aikšteles, kiemus, smėlio dėžes nuo užteršimo žmonių bei gyvūnų išmatomis;
- naikinti muses, tarakonus ir saugoti maistą nuo užteršimo dulkėmis arba žemėmis;
- tinkamai įrengti lauko tualetus, juos reguliariai ištuštinti, kad perpildytos duobės turinys neištekėtų į aplinką;
- prižiūrėti naminius gyvūnus, juos reguliariai (kas tris mėnesius gydyti nuo kirminų), neleisti laižyti veido, indų, kuriuos naudoja žmonės. Surinkti augintinių išmatas, kad jomis nebūtų teršiama aplinka.
