Sausio 30-tą minima krosanų diena. Krosanai – tai ne tik skanus užkandis su sviesto skoniu, bet ir turtinga istorija bei daugybė įdomių faktų, kuriuos galbūt nežinojote. Ši gardi tešlos pyragėlių rūšis, žinoma dėl savo trapios tekstūros ir rafinuoto skonio, turi gilias šaknis, kurios siekia net daugiau nei 300 metų. Pateikiame kelis įdomius faktus apie krosanus, kurie nustebins net pačius didžiausius kepinių mėgėjus!
1. Krosanas atsirado ne Prancūzijoje
Nepaisant to, kad krosanas yra neatskiriamas nuo prancūzų virtuvės, jo kilmė yra susijusi su Vokietija. Istorija teigia, kad krosanas pirmą kartą buvo sukurtas 1683 m. Vienoje, kai Osmanų imperijos apgulties metu Vienos miesto gynėjai sukūrė kepinį, primenantį pusmėnulį – simbolį, susijusį su Osmanų imperija. Šis kepinys vėliau pasiekė Paryžių ir tapo vienu iš prancūziškų kepinių simbolių.
2. Krosanas ir sviestas
Krosanų tešla pasižymi ypatingu sluoksniavimu, kuris pasiekiamas naudojant sviestą. Tiesa, kad tradicinis krosanas turėtų būti pagamintas iš daug sviesto, kad jis būtų trapus ir purūs. Palyginimui, krosanui pagaminti gali prireikti net 250–300 proc. sviesto nuo miltų kiekio. Tai reiškia, kad 1 kg krosanų gali turėti net iki 2,5 kg sviesto!
3. Krosano pavadinimo kilmė
Pavadinimas krosanas kilęs iš prancūziško žodžio croissant, kuris reiškia pussukis arba pusmėnulis. Šis pavadinimas atsirado dėl krosano išvaizdos – jo forma primena pusmėnulį, simbolizuojantį Osmanų imperijos pralaimėjimą.
4. Krosanų rūšys
Pirmasis prancūzų kepinys buvo pagamintas iš tešlos, kuri buvo iškočiota į plonus sluoksnius, susukta į vamzdelį ir paversta pusmėnulio forma. Tačiau vėliau pradėta eksperimentuoti su įvairiais įdarais, pavyzdžiui, šokoladu, migdolais ar vaniliniu kremu. Vienas iš garsiausių šiuolaikinių krosanų variantų yra šokoladinis krosanas, kuris yra itin populiarus visame pasaulyje.
5. Pirmasis krosanas Prancūzijoje
Prancūzijoje krosanas tapo populiarus tik XIX amžiaus pabaigoje, kai prancūzų kepėjas Sylvainas Reignieras nusprendė įvesti šį kepinį į savo kepyklą. Nuo tada jis tapo neatsiejama Paryžiaus ir visos Prancūzijos pusryčių tradicija.
6. Daugiau nei 30 sluoksnių
Vienas iš krosanų gaminimo triukų – sluoksniavimas. Tradiciškai krosano tešla turi būti sulankstyta ir iškočiota kelis kartus, kad susidarytų net 30 arba daugiau sluoksnių. Tai sukuria tą trapumą ir lengvumą, dėl kurio krosanas yra toks skanus ir lengvas.
7. Krosanas kaip simbolis
Krosanas taip pat simbolizuoja tam tikras kultūrines ir istorines reikšmes. Kaip minėta anksčiau, pusmėnulio forma atsirado po Osmanų pralaimėjimo Vienoje, tačiau šis simbolis taip pat tapo Europoje labiau suvokiamu kaip laimės ženklas.
8. Pasaulinė krosanų diena
Kiekvienais metais spalio 30 d. pasaulyje švenčiama Pasaulinė krosanų diena. Tai puiki proga pasimėgauti šiuo skaniu kepiniu, kad ir kur bebūtumėte! Tą dieną kepyklos visame pasaulyje siūlo specialius pasiūlymus ir nuolaidas krosanams.
9. Ne tik pusryčiams!
Nors krosanas dažniausiai siejamas su pusryčiais, jis gali būti naudojamas ir kitose patiekaluose. Pavyzdžiui, garsusis “croque-monsieur” sumuštinis buvo sukurtas naudojant krosaną, kurį sumušus su šonine, sūriu ir padažu, gaunamas nepaprastai skanus patiekalas.
10. Krosanas ir sveikata
Nors krosanas ir yra labai skanus, jis nėra pats sveikiausias pasirinkimas. Dėl didelio sviesto kiekio jis yra gana kaloringas ir gali turėti daug sočiųjų riebalų. Tačiau jei mėgstate šiuos kepinius, stenkitės juos valgyti saikingai ir, jei norite sveikesnės alternatyvos, galite rinktis krosanus su mažesniu sviesto kiekiu arba pagamintus su alternatyviais ingredientais, pavyzdžiui, alyvuogių aliejumi.
