Tūkstančiams Lietuvos vaikų yra įprasta į mokyklas važiuoti mokykliniais autobusais, maršrutiniais autobusais ir privačiu transportu. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, taip į mokyklas kasdien vyksta 63,5 tūkst. vaikų.
Šiais mokslo metais geltonaisiais autobusais į mokyklas pavežami 22 476 vaikai. Tarp jų – 7 983 pradinių klasių mokiniai, 8 481 yra 5–8 klasių mokinys. Kitu mokyklų transportu atvežamas 4 771 vaikas.
Maršrutiniais autobusais į mokyklas atvyksta 26 232 mokiniai, privačiu transportu – 10 139 vaikai, kitais vežiojimo būdais – 7 307. Tokie yra Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenys.
Iš viso kaimuose ir miesteliuose toliau kaip 3 km nuo mokyklos gyvena 65 233 mokiniai. Jie gali prašyti pavėžėjimo į mokyklą paslaugos.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuo 2000 m. yra nupirkusi 1 232 geltonuosius autobusus mokykloms. Vidutiniškai autobusas tarnauja 7–10 metų. Tai priklauso nuo to, kiek kilometrų jis nuvažiuoja per dieną. Šie autobusai vidutiniškai per dieną nuvažiuoja nuo 100 iki 200 km.
Pasaulyje vidutiniškai vienos valandos kelionė iki mokyklos yra laikoma priimtina. Tačiau kai kuriose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančiose valstybėse yra nustatyta, kad kelionė pirmyn ir atgal gali trukti iki 2,5 valandos. Lietuvoje tikslios statistikos nėra, tačiau vidutiniškai geltonaisiais autobusais kelionė iki mokyklos trunka 30–40 minučių, teigiama ŠMSM pranešime.
Per trejus metus planuojama skirti 26 mln. eurų naujiems mokyklų autobusams pirkti. Autobusus ministerija perka viešųjų pirkimų būdu ir negali pasirinkti konkretaus gamintojo ar modelio.
„Ministerija svarsto galimybę geltonųjų autobusiukų pirkimą perduoti pačioms savivaldybėms. Taip jos galėtų nupirkti joms reikalingų dydžių autobusiukus arba kitaip organizuoti mokinių pavėžėjimą. Svarbu, kad autobusiukai būtų mažai taršūs ir pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems vaikams“, – sakė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius.
