Per karantiną daugelis tėvelių įsitikino, kad mokyti vaikus ir padėti jiems įsisavinti naujas žinias nėra toks lengvas darbas. Išties, mokytojas – ypač svarbus asmuo vaiko gyvenime, o jo darbas yra viena sudėtingiausių ir daugiausia atsakomybės reikalaujančių profesijų. Kasmet spalio 5-ąją, minint Mokytojų dieną, moksleiviai sveikina mokytojus už jų sunkų darbą, o suaugusiųjų atmintyje sugrįžta prisiminimai apie geriausius mokytojus, sugebėjusius įkvėpti tobulėti ir siekti savo tikslų.
Grožinėje literatūroje – mokytojai būna ne mažiau ryškūs nei gyvenime. Kartais jie vaizduojami kaip piktadariai, kartais kaip visažiniai profesoriai arba magišką galią turintys herojai. Interneto knygynas Patogupirkti.lt supažindina su įsimintiniausiais mokytojų, dėstytojų ir profesorių personažais iš knygų.
Panelė Meilutė
Kas nėra skaitęs vaikų numylėtinio Roald Dahl knygos „Matilda“, tas tikriausiai bent jau yra matęs puikų to paties pavadinimo Danny DeVito režisuotą filmą apie mažą ypatingą mergaitę Matildą. Ji išmoko skaityti vos būdama trejų ir nuo to laiko ryja knygą po knygos. Vis dėl to, jos tėvai visai nemano, kad ji yra ypatinga, o mokyklos lankymas, jų nuomone, mergaitei bus tikras laiko švaistymas.
Išprašiusi lankyti mokyklą, Matilda susiduria su dar viena bėda – tikra tirone, mokyklos direktore, vardu Kuoka. Vaikai mokykloje traukiasi jai iš kelio, o jų kankinimas jai teikia tikrą malonumą. Visa laimė, kad Matildos mokytoja tampa panelė Meilutė – švelni ir miela mokytoja, mėgstanti savo darbą ir skatinanti Matildos gabumus. Kartą direktorei neteisingai apkaltinus Matildą, jos galvoje užverda toks pyktis, jog viduje net pabunda ypatinga galia. Išmokusi ja naudotis, Matilda išsiruošia į ypatingą misiją padėti panelei Meilutei. Geriausios ir blogiausios mokytojų portretus puikiai vaizduojantis autorius su šia knyga buvo įtrauktas į žurnalo „The Times“ sudarytą mėgstamiausių visų laikų knygų 100-uką.
Profesorė Makgonagal
J. K. Rowling sukurtame magiškame Hario Poterio knygų pasaulyje įspūdingų ir gąsdinančių profesorių tikrai netrūko. Hogvartso raganų ir burtininkų mokykloje dirbo tokie burtininkai kaip Remas Lubinas, profesorius Flitvikas, Horacijus Trimitas, profesorė Diegatvirtė, Severas Sneipas bei daugybė kitų, į kurių dėstomus dalykus svajojo pakliūti ne vienas skaitytojas.
Vis dėl to, transfigūracijos profesorė Minerva Makgonagal išsiskyrė iš kitų. Nors griežta ir dalykiška, ši veikėja buvo „kietas riešutėlis“, kurią gerbė ir šiek tiek bijojo tiek mokytojai, tiek kiti Hogvartso profesoriai. Profesorė Makgonagal sugebėjo nepaklusnius mokinius paversti rupūžėmis, kada panorėjusi pati galėjo pasiversti kate, nebijojo susikauti su mirties valgytojais ir buvo ištikima kvidičo aistruolė. Ne veltui ji yra viena mėgstamiausių klasika tapusios knygų serijos veikėja.
Timofejus Pninas
Nors Vladimirui Nabokovui šlovę ir išskirtinį dėmesį atnešė romanas „Lolita“, tačiau būtent romanas „Pninas“, pirmą kartą išleistas 1957 m., autoriui padėjo įsitvirtinti anglų kalba rašančių intelektualų sluoksniuose. Tai istorija apie penkiasdešimtmetį profesorių Timofejų Pniną, kuris, emigravęs iš Rusijos, įsidarbina savo gimtosios kalbos dėstytoju Amerikos koledže ir iš visų jėgų bando pritapti prie naujos aplinkos ir kultūros.
Nuolat į kuriozines situacijas patenkantis profesorius siekia įsitvirtinti Naujajame Pasaulyje, tačiau išsaugoti orumą jam trukdo nesibaigiantys komiški, o kartais liūdni nesusipratimai. Vieną kartą jis įsėda į neteisingą traukinį ir vyksta vesti paskaitos nežinoma kalba, kitąsyk surengia fakulteto vakarėlį, kurio metu sužino, jog yra atleistas – švelniai absurdiškas romanas atskleidžia vieno žmogaus istoriją, išgyvenimus ir nuotykius priverstinėje emigracijoje.
Viljamas Stouneris
Anglų literatūros profesorius Viljamas Stouneris gimė XIX a. pabaigoje, nedidelėje Misūrio fermoje. Planavęs tapti ūkininku, jis išvyksta mokytis argonomijos ir įgyti žinių, kurios praverstų valdant ūkį. Neplanuotai, universitete susižavėjęs septyniasdešimt trečiuoju Šekspyro sonetu, jis įsimyli literatūrą, tad nusprendžia prieš tėvų valią mesti mokslus ir pasirenka studijuoti anglų literatūrą.
John Williams knygoje „Stouneris“ aprašo profesoriaus dienas dėstytojaujant universitete, atsiribojimą nuo išorinio pasaulio, žinių troškimą, netikėtą meilę ir išsilaisvinimą vienatvėje. Neteisybe, vienišumu ir melancholija persmelktas kūrinys įtraukia į tariamai neypatingą profesoriaus pasaulį, lydimą žmogiško orumo ir gebėjimo būti pačiu savimi. Nors „Stouneris“ pirmą kartą pasirodė dar 1965 m., tačiau pripažinimo nesulaukė. Antrasis kartas 2003 m. nemelavo – įtraukiantis J. Williamso rašymo stilius ir „stouneriškas“ gyvenimo būdas sudomino skaitytojus ir susilaukė tarptautinės šlovės.
Panelė Steisi
Daugiau nei prieš šimtmetį išleistame kanadiečių rašytojos Lucy Maud Montgomery romane „Anė iš Žaliastogių“ susipažįstama su Ane Šerli – lakios vaizduotės, plepia, raudonplauke našlaite, kuri, būdama 11 metų, atvyksta pas Matijų ir Merile Katbertus pagelbėti su darbais Žaliastogių sodyboje. Dėl senyvo amžiaus sodybos šeimininkai norėjo priimti į pagalbą berniuką iš globos namų, tačiau nutikus nesusipratimui, Katbetai ant savo slenksčio išvysta svajotoją Anę.
Anė greitai pritampa naujame miestelyje ir pradeda lankyti mokyklą. Ten ji susipažįsta su panele Steisi – šilta ir simpatiška mokytoja, kuri Anei tampa tikru autoritetu. Neįprastus ir liberalius mokymo metodus taikanti mokytoja neįtinka mokinių tėvams, tačiau energinga ir maloni mokytoja labai patinka mokiniams. Panelė Steisi skatina Anę ugdyti savo unikalų charakterį ir išlaisvinti vaizduotę bei padeda jai ruoštis stojamiesiems egzaminams į Karalienės akademiją. Ne vienos šalies mokyklų literatūros programoje randama knyga yra pelniusi pasaulinę šlovę – šiandien jos yra parduota daugiau nei 50 milijonų kopijų.
Robertas Lengdonas
Žymusis Harvardo universiteto meno istorijos ir simbologijos profesorius, su skaitytojais susipažino bestseleriais tapusiuose Dano Browno detektyvuose – nuo „Da Vinčio kodo“ ir „Angelų ir demonų“ iki „Prarasto simbolio“, „Inferno“ ir „Kilmės“. Teigiama, kad šis personažas yra autoriaus alter ego – tiek D. Browno, tiek Roberto Lengdono gimtadieniai ir gimimo vietos sutampa, pats rašytojas, be abejo, irgi yra istorijos, kriptografijos ir simbolių entuziastas.
Viename interviu bestselerių autorius užsiminė, kad didelės įtakos Roberto Lengdono personažui turėjo amerikiečių mitologijos ir religijotyros specialisto Joseph Campbell knygos „Herojus su tūkstančiu veidų“ bei „The Power of Myth“. Autorius žavėjosi J. Campbello dalykiškumu ir žiniomis, tad norėjo, kad ir jo sukurtas veikėjas, spręsdamas galvosūkius dvasingumo ir mokslo pusiaukelėse, pasižymėtų šiomis savybėmis.
Viktoras Služkinas
„Geografas gaublį pragėrė“ – daugelio literatūros premijų autoriaus Aleksejaus Ivanovo kūrinys apie jautraus ir meniškos sielos personažą, susiduriantį su kasdieniais gyvenimo pakilimais ir nuopuoliais. Atsitiktinai tapęs geografijos mokytoju, Viktoras Služkinas patenka į paauglių kasdienybę, kurioje bando užsitarnauti savo kaip mokytojo vardą. Jis vadovaujasi netradiciniais mokymo metodais, tad nuolatos konfliktuoja su direktoriaus pavaduotoja, o taip pat bando sugyventi su žmona ir augina mažą dukrytę. Susidraugavęs su vienatve ir liūdesiu, papildytų niūria buitiška kasdienybe, geografas mokosi juoktis iš savęs ir dalinasi savo taiklia gyvenimiška išmintimi.
