Tenka girdėti iš tėvų, kad šiuolaikiniams paaugliams sunkiau, nes jie turi du gyvenimus – realųjį ir virtualųjį. Kiekviename iš jų reikia prisitaikyti, kiekviename kyla konfliktų, kiekviename gali patirti patyčių. Netgi turi susikurti savo dvigubą tapatybę – vienoks esi realybėje, kitoks virtualybėje.
Dualizmas paauglių gyvenime
Asmens sveikatos klinikos vaikų ir paauglių medicinos psichologė, kandidatė psichoterapeutė Danguolė Švedavičienė sutinka, kad tam tikras dualizmas šiuolaikinių paauglių gyvenime egzistuoja, nes jie gyvena ir realiame pasaulyje, ir virtualioje erdvėje. Ar dėl to jų gyvenimas yra sunkesnis?
Psichologė primena, kad seniau visas bendravimas vyko gyvai arba laiškais, būdavo išlauktas, lėtesnis, vėliau atsirado telefonai, jų buvo nedaug, irgi būdavo tariamasi, kada vyks susiskambinimas.
Šiuo metu visas bendravimas labai greitas, gausus, vien susitarimas susitikti dažnu atveju yra išplečiamas, nes bendraujama iki jo žodžiu arba žinutėmis, bendraujama vykstat į susitikimo vietą, atvykus („O kur tu, aš tai jau… “). Tikrai labai pasikeitė bendravimas, bet dabartiniams paaugliams jis kitoks ir nebuvo, jie tokiame augo.
„Sunku pamatuoti, ar dabartinių paauglių gyvenimas sunkesnis, nes seniau virtualios erdvės tiesiog nebuvo ir paaugliai susidurdavo su tuo metu buvusiais sunkumais, dabartis nebeįsivaizduojama be virtualiosios erdvės, kuri ir kelia sunkumų, ir kartu atneša naudos“,– sako psichologė.
Kodėl virtualus gyvenimas gali apsunkinti paauglystę
Pasak D. Švedavičienės, virtuali erdvė yra sukurta taip, kad stimuliuotų mus ir greit gautume pasitenkinimą (dopaminą), todėl paaugliams yra sunkiau įvertinti virtualiojo pasaulio grėsmes, yra lengviau į jį įsitraukti, sunkiau prognozuoti pasekmes savo sveikatai, sunkiau kritiškai įvertinti esamą informaciją.
„Paauglystėje formuojasi identitetas, savęs vaizdas ir jeigu jaunuolis neturi artimoje aplinkoje žmonių, kurie padėtų atrasti savo vidinį pasaulį, vertybines nuostatas, priimti savo besikeičiantį kūną, tokiu atveju svarbų vaidmenį gali vaidinti socialiniai tinklai“, – aiškina psichologė.
Viskas gerai, jei socialinių tinklų „burbule“ matomi realūs vaizdai, tačiau, anot psichologės, dažniausiai yra pateikiami pagražinti, realybės neatitinkantys veidai, kūnai, gyvenimiškos situacijos ir tai tikrai gali apsunkinti paauglystės tarpsnį, kelti savivertės problemų, apskritai emocinių sunkumų.
Virtuali erdvė, pasak psichologės, gali labai šauniai papildyti santykius realybėje, jei paauglys auga jo raidai palankioje aplinkoje. Tačiau jei aplinka mažiau palanki paauglio raidai, pavyzdžiui, pervargę tėvai, perdegę mokytojai, patyčios ugdymo įstaigoje ir kt., jei turi kokių nors emocinių ar raidos sunkumų, tai gali lemti didesnį įsitraukimą į virtualų gyvenimą.
„Taip pat virtuali erdvė – tobulas laiko „valgytojas“ ir paaugliams tikrai viską (poilsį, pareigas, socialinius ryšius, naujienų srautą) sutalpinti į parą yra sunku“, – pastebi specialistė.
Kas lemia sveiką santykį su virtualia erdve
Psichologė akcentuoja, kad socialiniai tinklai gali būti ir puiki erdvė bendravimui, santykių kūrimui, tačiau taip pat naršymas socialiniuose tinkluose gali turėti ir neigiamų aspektų.
D. Švedavičienė pastebi, kad tie patys dalykai internete yra suvokiami skirtingai: „Kas vienam gali kelti teigiamas reakcijas ar jų nesukelti iš viso, kitam gali turėti neigiamų pasekmių, turinčių įtakos prastesnei savijautai, emocinei būklei.“
Psichologė primena, kad, mokslinių tyrimų duomenimis, paauglių, kurių identitetas susiformavęs, emocinę sveikatą mažiau veikia socialiniai tinklai, jie geba kritiškiau vertinti pateikiamą informaciją, kontroliuoti socialiniuose tinkluose praleidžiama laiką, labiau atsirenka sekamą socialinį „burbulą“.
Priešingai, paaugliai, kurių identitetas dar nėra iki galo susiformavęs, stokojantys artimo, glaudaus ryšio artimoje aplinkoje tiek su suaugusiaisiais, tiek su bendraamžiais, galbūt ir genetiškai turintys didesnį impulsyvumą, yra socialinių tinklų labiau veikiami emociškai.
„Dėl to gali būti sunkiau susirasti draugų, palaikyti draugystes, gali kilti didesnis socialinis nerimas, atskirties jausmas, noras vengti socialinių situacijų, asmuo gali labiau nepasitikėti savo išvaizda, labiau save nuvertinti, išgyventi gėdos, vienišumo jausmus, nuolat lyginti save su kitais“, – neigiamas pasekmes vardija psichologė.
Virtuali erdvė daro įtaką ir paauglių kritiniam mąstymui. Psichologės teigimu, virtuali erdvė kiekvieno paauglio kritinį mąstymą veikia individualiai. Jei nuo mažens buvo ir yra kalbama apie saugų interneto naudojimą, apie tai, kokiu būdu gali ieškoti informacijos, kaip informacijos šaltinius tikrinti, atskirti tiesą nuo melo, tikėtina, kad sunkumų nekils ir paauglys išliks kritiškas, analitiškas ir autonomiškas.
„Tais atvejais, kai artima aplinka nebus atlikus namų darbų mokydama vaiką naudotis šaltiniais, juos analizuoti, kai vaikas nemato tinkamo naudojimosi socialiniais tinklais pavyzdžių, su juo nediskutuojama, tikėtina, kad kritinis mąstymas bus skurdesnis, paauglys bus labiau paveikus įtaigesnei informacijai“,– teigia D. Švedavičienė.
Taigi dažnu atveju sunkumų kyla, kai nuo mažens vaikas paliekamas internetinėje erdvėje vienas. Taip pat svarbus ir suaugusiųjų pavyzdys, ar vaikas savo aplinkoje stebėjo ir stebi suaugusiuosius, kurie kritiškai vertina internete randamą informaciją, turi platų akiratį.
Skirtingų lyčių paaugliai virtualybėje
Psichologės teigimu, moksliniai tyrimai rodo, kad nors ir nedidelių, bet yra skirtumų tarp lyčių virtualiame gyvenime. Svarbu pažymėti, kad tai išlieka labai individualu.
Yra pastebėta, kad paauglės merginos socialinius tinklus dažniau naudoja artimiems santykiams palaikyti, dalinimuisi savo emocijomis, asmeniniais išgyvenimais, taip ieškodamos empatijos, palaikymo. Jos yra aktyvesnės ir socialiniuose tinkluose praleidžia daugiau laiko.
„Statistiškai dažniau merginos susiduria su spaudimu išvaizdai. Kartaisi tai gali lemti valgymo sutrikimų atsiradimą, depresinę simptomatiką. Apklausos rodo, kad merginos dažniau sulaukia intymaus pobūdžio žinučių, nuotraukų ar prašymų atsiųsti savo intymių nuotraukų“, – negatyvų poveikį įvardija specialistė.
Pasak jos, paaugliai vaikinai daugiau naudojasi virtualia erdve pomėgiams, žaidimams, o socialiniuose tinkluose dažniau būna stebėtojai, patys turiniu dalinasi vangiau.
Kaip negatyvų poveikį psichologė pamini vaikinų įsivėlimą į konkuruojantį elgesį, pasinėrimą į kompiuterinius žaidimus.
Kaip paauglius veikia virtualios veiklos ribojimai
Asmens sveikatos klinikos psichologė primena, kad ribojimai tinka iki paauglystės, o paaugliui pati ribojimo sąvoka jau kelia pasipriešinimą. Su paaugliu reikia kalbėtis.
„Svarbu su paaugliu diskutuoti apie virtualios erdvės naudą ir žalą, rekomenduojamą trukmę, turinį, kaip kritiškai įvertinti informaciją. Diskusijos metu būtina skatinti savistabą („Mačiau, kad kai šiandien atsitraukei nuo telefono, buvai suirzęs, ar kažkas turinyje tave suerzino?“)“, – pataria D. Švedavičienė.
Būtina tartis su vaiku, jį įtraukti į sprendimų paiešką. Psichologė pataria pokalbio metu eiti ne per tai, kas bus blogai, bet kas bus jam pačiam geriau, jei mažiau laiko naudosis įrenginiais.
Dar patartina sugalvoti motyvacinę sistemą. Pavyzdžiui, visa šeima įsitraukia ir stebi savo laiko trukmę, praleidžiamą prie ekranų, ir dienos ar savaitės pabaigoje skiriamas koks nors prizas tam asmeniui, kuris praleido mažiausiai. Reikėtų tai praktikuoti apie mėnesį. „Procese labai svarbu pastebėti nors ir minimalias pastangas, jas pagirti, nemoralizuoti, būti kantriems“, – pabrėžia psichologė.
Taip pat ji primena, kad paaugliui svarbu matyti artimuosius, kurie patys leidžia laiką ne ekranuose, kurie grįžę po savo veiklų šnekučiuojasi ir savo pavyzdžiu rodo, kaip galima kitaip leisti laiką.
„Jei paauglio virtualus gyvenimas kelia sunkumų jo kasdienėms pareigoms, socialiniams santykiams, jei sutrikęs miegas, apetitas, didesnis nuovargio lygis, jei atsiranda elgesio pokyčių, emocinių sunkumų, svarbu kreiptis specialistų pagalbos ir nelaukti tų sunkumų įsisenėjimo“, – teigia D. Švedavičienė.
