Augdami, bręsdami, ieškodami savo asmenybės realizavimo būdų ir bandydami prisitaikyti prie juos supančio pasaulio, jaunuoliai neretai susiduria su įvairiais sunkumais.
Dažnai problemų turi sudėtingo temperamento, mažai savimi pasitikintys vaikai arba tie, kuriems būdingas neigiamas mąstymas. Neretai rizikos veiksniai atkeliauja ir iš jaunuolį supančios aplinkos.
Šeimoje trikdžių gali kelti: nenuoseklus auklėjimas, išgyventos tėvų skyrybos, problemų šaltiniu tampa ir psichinių sutrikimų bei priklausomybių turintys tėvai.
Itin svarbią vietą vaiko asmenybės vystymuisi daro mokykla ir jos aplinka, kur rizikos veiksniais tampa čia išgyvenamos patyčios, draugų stoka ar tiesiog nesėkmės, lydinčios mokantis tam tikrų dalykų. Prie jų dar gali prisidėti ir sukrečiantys gyvenimo įvykiai, tokie kaip šeimos nario mirtis, nesugebėjimas adaptuotis naujojoje mokykloje ar klasėje, ar bet kuri kita emocinė trauma. Asmenybės iššūkius patiria ir tie vaikai, kurie susiduria su aplinkinių diskriminacija ar izoliacija, patiria skurdą ar socialinės paramos trūkumą.
Kad jaunuolis užaugtų stiprus tiek fiziškai, tiek psichiškai, būtinas tėvų ir visos šeimos indėlis, o jo namai, kuriuose jis auga, turi būti saugi tvirtovė. Tėvai turėtų kasdien bent truputį laiko skirti tik savo vaikui, nuolat dalintis savo idėjomis bei mintimis, kasdien nuoširdžiai pasiteirauti, kaip jam sekasi. Svarbu nuolat stiprinti „AŠ GALIU” mąstymą ir raginti vaiką būti savarankišku, siekti užsibrėžtų tikslų.
Patariama išmokyti jauną žmogų su stresu susidoroti konstruktyviai ir padėti atpažinti bei įvardinti savo jausmus. Vertėtų pasirūpinti, kad vaikas valgytų sveiką maistą, aktyviai judėtų ir pakankamai miegotų. Taip pat derėtų išmokyti suprasti kitų jausmus ir nepamiršti kiekvieną dieną priminti, kad jis yra mylimas, juo didžiuojamasi.
Visi tėvai susiduria su sudėtingais auklėjimo etapais, kai vaikas maištauja, neklauso ar tiesiog atrodo nesavas, tačiau dažnai sudėtinga suvokti, koks elgesys yra normalus tam tikro amžiaus vaikams, o kada jau reikalinga pagalba.
Pasikonsultuoti su sveikatos specialistu vertėtų, jeigu:
– vaikas liūdi ir sielvartauja be jokios priežasties,
– ilgą laiką išlieka slogios nuotaikos,
– jaunuolį kamuoja labai didelė baimė, kurios priežastys neaiškios,
– nuolatinis pyktis, nerimas ar perdėtos reakcijos į aplinką.
Ženklai, rodantys psichinės sveikatos pokyčius, atsispindi ir mokymosi bei užsiėmimų rezultatuose. Jei pastebimi ryškūs pasikeitimai pažymiuose, mokykliniuose darbuose, nebetraukia ankščiau dominusios veiklos, pomėgiai ir hobiai – tai signalas tėvams, jog ne viskas klostosi gerai. Be visų šių požymių rimtais ženklais vertėtų laikyti ir draugų bei šeimos vengimą, kalbėjimą apie savižudybę, miego ir valgymo pasikeitimus.
Tiek mokykloje, tiek namuose patiriamas stresas, traumos ir vaiko nesugebėjimas tinkamai susidoroti su neigiamu emociniu krūviu, gali sukelti psichinius sutrikimus, kurie tinkamai negydomi turės pasekmių suaugus.
Dažniausiai pasitaikančios psichinės sveikatos problemos yra: depresija, nerimo, elgesio, valgymo, dėmesio/hiperaktyvumo sutrikimai. Įtariant, jog vaikas patiria sunkumų ir kyla nerimas dėl jo savijautos, vertėtų atkreipti dėmesį į kelis esminius dalykus. Reiktų stebėti, ar atžalos elgesys yra normalus tokio amžiaus vaikams, ar neįprastas, probleminis elgesys kliudo arba neleidžia užsiimti įprasta veikla, ar tai pasitaiko dažnai ir tęsiasi ilgą laiką.
Net jei dideli pokyčiai nėra matomi, tačiau įtariama, kad vaikas galėtų būti paveiktas tokių įvykių, kaip artimojo netektis, skyrybos, gyvūno mirtis, gyvenamosios vietos pasikeitimas, patyčios mokykloje, tėvams rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistu. Tėvai yra artimiausi žmonės jaunai, besiformuojančiai asmenybei ir jie pirmieji gali pastebėti pokyčius, galinčius neigiamai paveikti jaunuolio gyvenimą. Svarbu laiku pastebėti ir padėti, o jei reikia, nebijoti kreiptis dėl pagalbos ir į specialistus.
Klaipėdos Sveikatos biuro inf.
