Turbūt visi tėvai bent kartą yra susidūrę su vaiko nenoru eiti į mokyklą ar staiga suprastėjusiais kurio nors mokomojo dalyko rezultatais.
Tokiais atvejais itin dažnai daroma klaida – iškart prieinama išvada, kad vaikui nesiseka, jis nieko nemoka ar nepakankamai mokosi. Tačiau vertėtų pirmiausia pasigilinti į kitą aspektą – vaiko motyvaciją. Kokia svarbi vaikų tobulėjimui yra vidinė motyvacija, Jums pasakoja papildomo ugdymosi studijos 3 BANGINIAI pedagogė Laima Buliolienė ir edukologė, mokomųjų priemonių autorė Ramunė Burškaitienė.
Kodėl vaikai praranda motyvaciją mokytis?
„Motyvaciją vaikai praranda dėl daugelio priežasčių, tačiau mano, kaip ketvirtokės mamos, patirtis rodo, kad pagrindinė priežastis – „kosminis“ mokymosi tempas, gausybė papildomų užduočių, turinčių padėti tinkamai pasiruošti standartizuotiems testams“ – teigia Ramunė Burškaitienė. Dėl itin didelio tempo vaikams nebelieka laiko ta informacija susidomėti, ją priimti, išbandyti praktiškai, įsigilinti į kurią nors temą ir ją suvokti. O jeigu vaikas naujos informacijos nesupranta ar nespėja įsisavinti, tuomet jo motyvacija labai greitai dingsta ir vaikas tampa apatiškas, prastėja mokymosi rezultatai, atsiranda nenoras eiti mokyklą.
Jeigu prie viso šio komplekto prisideda tėvų užimtumas (dėl greito tempo darbo rinkoje), jie negali aktyviai įsitraukti į paralelinį mokymąsi pradinėje mokykloje ir padėti vaikams vakarais. Mažieji taip ir lieka be atsakymų į visus rūpimus klausimus, visas nesuprastas temas ar su iki galo neišspręstais uždaviniais. Vaikas tarsi lieka vienas su visomis pasaulio problemomis, kurios prasideda mokykloje ir tęsiasi popietinėje veikloje.
Paprasti patarimai, padėsiantys išlaikyti ar sužadinti vaiko motyvaciją:
Rodykite dėmesį – jei vaikas matys, kad jums įdomūs vieni ar kiti dalykai, ir pats jais nejučia susidomės. Tad kas vakarą būtinai pasiteiraukite ne tik, kaip sekėsi mokykloje, bet ir paklausinėkite išsamiau: ką veikė, ką naujo sužinojo, kas buvo įdomu, o kas nepatiko ir kodėl. Aptarkite jo išsakytas mintis, padiskutuokite, kodėl jam pateikta informacija bus naudinga ir pravers kasdieniame gyvenime.
Sudominkite – jei pastebėjote, kad vienas konkretus mokomasis dalykas pradėjo sektis prasčiau, atkreipkite į tai dėmesį ir kartu sugalvokite linksmų veiklų ta tema. Pavyzdžiui, jei tai daugybos lentelė, žaiskite domino daugindami lentelėje esančias akis. Sutarkite, kad laimės tas, kuris per sutartą laiką surinks daugiau teisingų atsakymų ir lentelių.
Smagioji edukacija – pasitelkite pasakas, edukacines knygeles reikiama tema ar net filmukus ir daineles. Linksmosios edukacijos gausu ir internete, ir knygynuose.
Įtraukite vaikus – į mokymosi procesą verta įtraukti pačius vaikus: palikti tam tikrus klausimus neatsakytus ar užduotis neišspręstas. Atsakymus į juos vaikai gali rasti savarankiškai ir paskui drauge viską apibendrinti. Tuomet vaikai jaučiasi svarbūs, tokie pat protingi kaip ir tėvai.
Personalizuoto mokymosi svarba
„Visi mes skirtingi, taigi ir ugdyme svarbu atsižvelgti į mokymosi stilių, individualias mokinio savybes, charakterio bruožus, vertybines nuostatas. Šie dalykai padės vaikui pasiekti geriausių mokymosi rezultatų. Asmeninis mokytojo ar tėvų paskatinimas už konkrečią paties vaiko pažangą, nelyginant jo su bendraamžiais, teigiamas nors ir mažiausios sėkmės įvertinimas nuolat kelia mokinio savivertę, motyvuoja dar labiau stengtis ir daugiau mokytis“ – pastebi Laima Buliolienė. – Todėl papildomo ugdymo studijoje renkame tik nedideles grupes, kad pedagogai turėtų galimybę pažinti kiekvieną mokinį, patarti tėvams. Taip pat skiriame laiko individualiems poreikiams – keisdami veiklas turime galimybę į mokinių klausimus atsakyti visapusiškai. O daugelį užduočių atliekame naudodamiesi patirtiniu ugdymu, atsižvelgdami į vaikų gyvenimiškas patirtis – taip juos motyvuodami priimti naują informaciją ir ja sudomindami.
