Kai sinoptikai prognozuoja kaitrą, mokyklos gali savo nuožiūra koreguoti ugdymo procesą, kad būtų užtikrintas vaikų saugumas ir higienos reikalavimus atitinkančios mokymosi sąlygos. Apie tai rašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešime spaudai.
Numatyta, kad mokyklos per didelius karščius gali trumpinti pamokas, nevesti tradicinių pamokų, vietoj jų organizuoti kitą edukacinę veiklą ar, kai temperatūra yra labai aukšta ir kelia pavojų mokinių sveikatai, atskirais atvejais galima rekomenduoti likti namuose, prieš tai informavus mokinio tėvus, panašiai kaip šalčių atveju. Tokius sprendimus gali priimti konkrečios mokyklos vadovas. Kaip organizuoti ugdymą karštu oru ateinančias dvi savaites ir ką būtų galima dėl to padaryti ateityje, tartasi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje per ministro Algirdo Monkevičiaus susitikimą su mokyklų vadovais, mokinių, tėvų atstovais.
„Priėjome prie bendros nuomonės, kad būtina lanksčiai koreguoti ugdymo procesą, atsižvelgiant į oro sąlygas, į mokymosi situaciją, mokinių poreikius. Mokymas – ne vien tik žinios, bet tai daug daugiau. Būtent vasarą galimi labai plataus spektro užsiėmimai. Kita vertus, kaip tik šituo metu mokykla gali labai padėti vaikams, kurie turi mokymosi spragų”, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Pasak ministro, jei pamokos yra trumpinamos ar ugdymo procesas kitaip esmingiau koreguojamas, iš anksto turėtų būti informuojami tėvai.
Ministras pažymėjo, kad mokslo metų pailginimo atšaukimas šiuo metu sukeltų daugiau sumaišties. Be to, efektyviai išnaudojant visą mokymuisi skirtą laiką, nebejotinai pasiekiami geresni mokinių pasiekimų rezultatai.
Per susitikimą taip pat kalbėta apie tai, kad mokyklose reikia įdiegti klimato kontrolės sistemas. Planuojama, kad vėsinimo sistemos visų pirma galėtų atsirasti mokyklose, dirbančiose pagal visos dienos modelį.
Taip pat Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija papildys Higienos normas, kad nuo kitų metų būtų aiškiau reglamentuota, kada mokiniams neberekomenduojama būti lauke, mokykloms nebeorganizuoti pamokų.
Be to, aptarta, kad reikia siekti tolygaus mokymosi trukmės išdėstymo, užtikrinant kokybę – kad ugdymo programos būtų įgyvendinamos nuosekliai ir mokymosi apimtys išdėstomos išvengiant mokinių perkrovimo.
Šie mokslo metai 5-8 kl. mokiniams truks 185 mokymosi dienas. Dauguma mokyklų ugdymo procesą baigs birželio 21 dieną. Kada baigiasi mokslo metai priklauso nuo to, kaip intensyviai buvo organizuotas ugdymo procesas konkrečioje mokykloje, pvz., dalis mokyklų šiais metais mokslo metus pradėjo šeštadienį, t. y. rugsėjo pirmąją, dalis pradėjo pirmadienį – rugsėjo trečiąją, taip pat kai kurios mokyklos rengė edukacines veiklas šeštadienį – tad jos mokslo metus baigia atitinkamai kiek anksčiau.
Preliminariais iš 50 savivaldybių gautais duomenimis, dauguma mokyklų mokslo metus numato baigti birželio 21 d., kelios dešimtys – anksčiau. Pradinių klasių mokiniams mokslo metai baigėsi pirmą birželio savaitę.
Maždaug prieš dešimtmetį Lietuvoje mokslo metai truko 195 dienas, vėliau ėmė trumpėti.
