Lietuvos mokyklose populiarėja ugdymas pagal tarptautines programas. Mokyklos renkasi nacionalinius bendrojo ugdymo reikalavimus derinti su pasaulyje pripažintomis – Tarptautinio bakalaureato, Kembridžo programomis. Manoma, kad toks ugdymas yra įvairiapusiškesnis, suteikia mokiniui galimybę lengviau įstoti ir prisitaikyti užsienio bei Lietuvos universitetuose, padidina sėkmingo įsidarbinimo tikimybę. Kuo išskirtinis mokymas pagal tarptautines programas ir ar nepamirštamas jose lietuviškas kontekstas?
Kodėl mokiniams verta mokytis pagal tarptautines programas? Kuo besimokantys ir baigę tarptautines programas yra pranašesni – rinkdamiesi universitetus, studijuodami, siekdami karjeros?
Visų pirma, tarptautines programas sėkmingai baigę mokiniai išsiskiria šiandien ypatingai svarbiomis kompetencijomis – jie geba mokytis savarankiškai, tyrinėti, klausti, formuoti argumentus, kritiškai ir logiškai mąstyti, spręsti problemas, kreiptis pagalbos susidūrus su iššūkiais. Jie supranta, kad gali daryti įtaką globaliems procesams, pavyzdžiui, klimato kaitai, socialinei nelygybei, ekonomikai, tokie jauni žmonės nėra tik pasyvūs stebėtojai ar etatiniai bumbėtojai, kad viskas blogai.
Lietuvoje populiariausios tarptautinės programos yra Kembridžo ir Tarptautinio bakalaureato. Sėkmingai įveikę šias programas, mokiniai susikuria sau didesnę galimybę mokytis geriausiuose pasaulio universitetuose. Apie 40 proc. šių programų absolventų įstoja į vieną iš dvidešimties aukščiausiai reitinguojamų universitetų JAV. Pavyzdžiui, Kembridžo programas pripažįsta daugiau kaip 2200 universitetų ir koledžų visame pasaulyje, įskaitant Harvardą ir Kembridžą, Gebenės lygos (Ivy league) universitetus JAV, Australijoje, Singapūre ir kitose šalyse. Universitetų atstovai pastebi, kad pagal tarptautines programas mokęsi studentai pasižymi puikiomis akademinėmis žiniomis, geba atlikti tyrimus, kritiškai mąsto.
Tyrimai ir apklausos rodo, kad tarptautines programas baigę mokiniai gerokai dažniau su pagyrimu baigia universitetą ir tęsia mokslus aukštesnėje pakopoje, studijuoja magistro ar doktorantūros studijose.
Kuo tarptautinės programos skiriasi nuo Lietuvos bendrojo ugdymo programų?
Tarptautinės programos nuo nacionalinių skiriasi ugdymo turiniu, jo kiekiu, mokymo principais bei aktyvaus mokymo metodikomis. Mokomasi to, kas bus naudinga ateities studijose ir profesiniame gyvenime, dalykai nagrinėjami ne paviršutiniškai, bet nuodugniai ir iš esmės. Mokiniams keliami aukšti lūkesčiai, mokytis reikia daugiau, tačiau tuo pačiu ugdomas savarankiškumas, atsakomybė, gebėjimas planuoti. Mokiniai čia išmoksta mokytis, o tai yra vienas svarbiausių dalykų, kuris pravers ne tik profesiniame, bet ir asmeniniame gyvenime.
Pavyzdžiui, pernai atsinaujinusios Kembridžo programos sumažino ugdymo turinio apimtis net trečdaliu, kad daugiau dėmesio mokiniai galėtų skirti žinių pritaikymui įvairiose situacijose bei mąstymo ugdymui. Matematikos pamokos praturtintos projektinėmis veiklomis, matematiniais tyrinėjimais, kurių metu reikia pateikti ne tik teisingą atsakymą, bet ir kelis skirtingus sprendimo būdus.
Puikus pavyzdys – daugybos mokymasis. Paprastai Lietuvoje daugybos lentelę mokiniai išmoksta mintinai, o štai Kembridžo programos moko mokinius atrasti sąsajas: išmokę dauginti iš dviejų, jie iš karto mokosi dauginti iš keturių ir aštuonių, dvigubindami didesnius skaičius. Mokydamiesi atimti, sudėti, pirmiausia numato galimą atsakymą, o paskui jį tikrina keliais skirtingais būdais.
Per gamtos mokslų pamokas dar pradinėje mokykloje praktiškai veikdami, tyrinėdami mokiniai įgyja biologijos, fizikos, chemijos žinių, mokosi mąstyti kaip mokslininkai. Mokiniai skatinami atlikti tyrimus, spręsti problemas, kritiškai mąstyti, bendradarbiauti ir galiausiai pateikti rezultatus bei juos pagrindžiančius argumentus. Tai įgūdžiai, kurie išliks ir bus naudingi visą gyvenimą. Be to, toks mokymasis įtraukia ir yra įdomus.
Anksčiau tarptautinės programos atsirasdavo tik 11-12 klasėje, dabar jau priešmokyklinukai kviečiami taip mokytis. Nuo kokio amžiaus prasminga pradėti mokymąsi pagal tarptautines programas ir kodėl?
Kembridžo programos sukurtos mokiniams nuo penkerių metų. Pradinis ugdymo etapas trunka šešerius metus. Penktokai žinias pasitikrina laikydami Kembridžo ekspertų testus anglų kalba, gauna užsienio specialistų vertinimus apie savo stipriąsias ir tobulintinas puses.
Pradėję pagal tarptautines programas ugdytis nuo ankstyvo amžiaus, mokiniai džiaugiasi aukštais pasiekimais tarptautiniu mastu. Mūsų patirtis rodo, kad vaikai, kurie anglų kalbos mokosi pagal Kembridžo programą jau priešmokyklinėje klasėje, pasiekia itin aukštą (excellent) lygį, gerokai viršydami tarptautinį vidurkį.
Nuo pradinės mokyklos susipažindami su dalykiniais terminais ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, mokiniai sukaupia turtingą mokslinės kalbos žodyną matematikos, biologijos, fizikos, chemijos srityse. Baigus pagrindinę mokyklą, tai padeda sėkmingai ir sklandžiai tęsti mokslus Tarptautinio Bakalaureato programose, vėliau tarptautinėse aukštosiose mokyklose ir galiausiai – kompanijose.
Ar Lietuvos mokytojai pasiruošę dirbti pagal tarptautines programas, ar tam reikia specialių apmokymų?
Mokytojai, norintys dirbti pagal tarptautines programas turi susipažinti su jų ugdymo turiniu, mokymo principais ir filosofija, perprasti vertinimo subtilybes. To nemoko pedagogų ruošimo įstaigos, todėl papildomo instruktažo mokytojams reikia tiek norint dirbti su Kembridžo, tiek su Tarptautinio Bakalaureato programomis.
Su tarptautinėmis programos dirbantys mokytojai nuolat tobulėja, dalyvauja tarptautiniuose mokymuose, Kembridžo ir Tarptautinio bakalaureato konferencijose, tarptautinių mokytojų tinklo bendruomenės veikloje. Tarptautinių programų rengėjai teikia mokytojams naujausią literatūrą, skaitmeninius išteklius, išskirtinius profesinio tobulėjimo pasiūlymus.
Pagal tarptautines programas dirbantys mokytojai turi ir platesnį darbo pasirinkimą, pagal tą pačią programą jie gali mokyti bet kurioje pasaulio mokykloje, kurioje ta programa veikia. Mokykloms tai taip pat suteikia platesnes galimybes – mokytojų galima ieškoti ne tik vietinėje, bet ir tarptautinėje rinkoje.
Ar mokantis pagal tarptautines programas skiriama dėmesio Lietuvos kontekstui – istorijai, kalbai, socialinėms aktualijoms?
Nors Kembridžo mokymo programų filosofija ir požiūris yra tarptautiniai, tačiau jos pritaikomos prie vietinio konteksto, suderinamos su nacionaline ugdymo programa. Puikus to pavyzdys yra Kembridžo Globalių perspektyvų programa, skatinanti kiekvieną problemą ar klausimą tyrinėti iš trijų skirtingų perspektyvų: asmeninės, nacionalinės ir tarptautinės.
Pavyzdžiui, temos „Mano mėgstamiausias šokolado batonėlis“ nagrinėjimą mokiniai pradeda nuo klausimo, kokį šokoladą jie labiausiai mėgsta, kiek jis kainuoja, kiek šokolado kiekvienas suvalgo per savaitę. Atliekamas tyrimas, kuris šokoladas yra mėgstamiausias jų klasėje, kiek pinigų šokoladui per savaitę išleidžia klasės draugai.
Nuo asmeninės perspektyvos pereinama prie gilesnio, platesnio problemos nagrinėjimo ir jos suvokimo nacionaliniame bei pasauliniame lygmenyse. Ieškoma atsakymų į klausimus „Ką mes žinome apie šokoladą?, „Iš ko šokoladas pagamintas?“, „Kas gamina šokoladą Lietuvoje ir pasaulyje?“. Iš įvairių šaltinių mokiniai sužino, kaip auginamos ir renkamos kakavos ankštys, kaip kakavos pupelės fermentuojamos ir džiovinamos prieš jas pristatant į fabriką, kur iš jų gaminamas šokoladas.
Mokiniai pasaulio žemėlapyje suranda ir įvardija daugiausia kakavos pupelių auginančias šalis, apibūdina skirtumus tarp šalių, kuriose auginama kakava, ir šalių, kuriose valgomas šokoladas. Atliekamas internetinių šaltinių tyrimas apie tai, kiek mokama šokolado augintojams ir kas daroma, kad jų atlyginimai augtų.
Baigiamoji užduotis, kurią atlieka mokiniai mažose grupėse – kampanijos „Socialiai atsakingas šokoladas“ kūrimas, pristatant kakavos pupelių augintojų išnaudojimą, įvairių organizacijų pastangas jį sušvelninti, numatant galimus sprendimus vietinėje bendruomenėje, pavyzdžiui, skatinti bendraklasius keisti šokolado pirkimo ir valgymo įpročius.
Manoma, kad tarptautinės programos skirtos tik tiems, kurie planuoja studijuoti užsienyje, ar tai tiesa?
Tarptautinės programos neužveria Lietuvos universitetų durų, atvirkščiai – praplečia pasirinkimo spektrą. Vaikai gali išvykti mokytis kitur pasaulyje, įgyti tarptautinės patirties, o vėliau grįžti ir kurti Lietuvai.
Tarptautinės programos nėra tik mada, kuri praeis. Jos išties padeda ugdyti šiandien labai reikalingas kompetencijas. Tačiau tarptautinės programos nėra ir panacėja – pagal jas mokytis reikia daug ir intensyviai, akademiniai reikalavimai aukšti. Tokios programos išties atveria galimybes, bet, kaip jomis pasinaudoti, sprendžia pats mokinys.
Bet kuriam Lietuvoje gyvenančiam, besimokančiam žmogui yra svarbu gebėti kritiškai mąstyti ir spręsti sudėtingas problemas, gebėti savarankiškai mokytis ir nuolat tobulėti. Gebėjimas komunikuoti užsienio kalba su žmonėmis iš kito pasaulio krašto padeda geriau suprasti jų kultūrinį, politinį, istorinį kontekstą. Tarptautinės programos yra skirtos visiems, kas siekia aukštų akademinių rezultatų, gilaus supratimo ir visapusiško išsilavinimo bei sėkmingos karjeros.
