Edukologė Greta Kacinauskaitė tvirtina, kad neformalaus ugdymo reikšmė – didelė. Tai įrodo vis dažnesnis neformaliai įgytų įgūdžių bei žinių lygiavertis gretinimas su formaliai įgytaisiais.
Pastebima, jog asmenys baigę formalias studijas dažnai nesirenka studijuotos profesijos, o renkasi kelią, kuriame padeda bendrosios ir neretai neformaliai įgytos kompetencijos.
Šiuo metu didžiuosiuose Lietuvos miestuose turime didžiulę pasiūlą, kurioje sunku atsirinkti, kuris būrelis kokybiškas, adekvatus kainos atžvilgiu ir svarbiausia, kokia iš to nauda.
Dažnas tėvas mąsto ir vertina būrelio naudą per savąją prizmę tačiau, ar tai sutampa su vaiko troškimais? Ką daryti, atsiradus tokiam lūkesčių išsiskyrimui?
Atsakymas vienas – kalbėtis, kalbėtis ir dar kartą kalbėtis. Išsiaiškinti bei ieškoti kompromisų.
Pirmiausia, reikia jokiu būdu nedrausti lankyti būrelio, kurio vaikas pats nori, ir neversti lankyti, kurio nemėgsta. Priešingu atveju vaikas bus demotyvuotas ir jausis nelaimingas. Reikėtų sustoti bei pamąstyti kartu su vaiku, ar tas būrelis, kurį vaikas taip nori lankyti, tikrai jam patinka arba, kokios nenorėjimo lankyti jūsų pasiūlyto užsiėmimo priežastys. Dažnai ir tais, ir tais atvejais yra rimtų priežasčių, tokių kaip, klaidingas užsiėmimo įsivaizdavimas, paprasčiausias nežinojimas, konfliktų, adaptacijos baimė. Tad pirmiausia tėvams ir vaikams derėtų apsikeisti informacija, išsiaiškinti kokie tie būreliai ir kas juose vyksta.
Kitas dažnas atsisakymų arba didelio noro priežastis – užsiėmimų asocijavimas su teigiamomis ir neigiamomis emocijomis. Gali būti, jog vaikas anksčiau yra patyręs sėkmę arba nesėkmę kurioje nors gyvenimo sferoje ir būtent tai gali nulemti jo pasirinkimus. Lygiai taip pat tėvelių patirtys lemia, kad jie verčia vaiką ( ar neleidžia) lankyti tam tikrų būrelių. Taigi, pirmiausia – kalbamės.
Jei nepavyksta vaiko atkalbėti ar įkalbėti, vertinga leisti vaikui išbandyti būrelį. Gana dažnai vaikai pakeičia nuomonę pabuvę keliuose užsiėmimuose ir supratę, kad nėra to, ko jie tikėjosi arba priešingai – nėra taip jau blogai, gal net įdomu. Labai svarbu vaikui leisti bandyti bei laimėti ar klysti, nesmerkiant vaiko. Tai yra vienas iš svarbiausiųjų gyvenimo mokyklos metodų – bandymo ir klaidų metodas.
Nesvarbu, kaip šis lūkesčių derinimas pakryptų, labai svarbu įsisąmoninti, jog tai, ką vaikas pasirinks lankyti yra jo sprendimas, kurį derėtų gerbti. Žinoma sprendimas turėtų būti argumentuotas. Jei jūsų nuomone vaiko argumentai ir lūkesčiai nerealūs, tai puiki proga vaikui leisti mokytis minėtuoju bandymų – klaidų metodu.
Svarbu ir mums, tėveliai, tyliai sau atsakyti į klausimą: „ar aš noriu, kad vaikas įgautų įvairių kompetencijų neformaliuoju būdu, nevaržomas klaidingų įsitikinimų, mano užgaidų? Ar galiu naudoti šį lūkesčių derinimo modelį, kuris jau dabar plėstų mano vaiko sprendimų priėmimo, argumentavimo, reflektavimo kompetencijas?”
VšĮ „Pilni namai” edukologė Greta Kacinauskaitė