Ilgą laiką svajojusi stoti į pedagogiką ir dirbti mokytoja, nusprendusi rinktis pedagogikos mokslus, Vestina Navickaitė susidūrė su aplinkinių pasipriešinimu. Draugai ir artimieji bandė įnešti abejonę dėl jos pasirinkimo ir atkalbinėjo, neva šio profesinio kelio jaunai merginai rinktis neverta.
Tačiau jos pačios noras ir užsispyrimas nugalėjo: pasirinkusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studijas, Vestina jaučiasi atradusi save: netrukus rankose laikys bakalauro studijų diplomą ir skaičiuos trečius metus darbo VDU darželyje „Mažųjų akademija“. Ji taip pat puoselėja ir didelę svajonę – tikisi vieną dieną atidaryti nuosavą darželį, ir ne bet kokį, o kariškių vaikams!
Ketvirtame ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos kurse studijuojanti V. Navickaitė niekada nesigailėjo savo sprendimo rinktis būtent šią studijų programą. „Per nepilnus 4 metus įrodžiau sau, kad tai yra teisingai priimtas sprendimas. Jau seniai norėjau studijuoti pedagogiką, bet vos pasakius, kad noriu stoti į pedagogiką, susilaukiau iš aplinkos daugybės kritikos ir atkalbinėjimų. Vis dėl to didelis noras tapti pedagoge nugalėjo, studijos man nebuvo sunkios, o ir darbą pagal profesiją susiradau labai lengvai. Mėgaujuosi tuo, ką darau, dabar viskas yra tiesiog puiku“, – sako ji.
Vis dar gajūs nepagrįsti stereotipai
V. Navickaitė pripažįsta, kad jauni žmonės šiandien vis dar vangiai renkasi pedagogo profesiją. Anot jos, tai lemia nuo senų laikų nusistovėjęs stereotipinis požiūris apie tai, kad mokytojo darbas – labai sunkus, sudėtingas, o ir mažai apmokamas. Tačiau Vestina neabejoja, kad tai – tik praeities mitas, kuris ilgainiui išsisklaidys.
„Kokį darbą bepradėtumei dirbti, jei esi naujokas toje srityje, teks daug dirbti ir stengtis, kad išmoktum, perprastum, pritaptum ir įgustum. Jeigu mėgaujuosi tuo, ką darai, viskas vyks greičiau ir paprasčiau. Jei patinka tai, ką darai, tikrai neliksi nepastebėtas, o turėdamas vis daugiau patirties, ir uždirbsi daugiau. Deja, vis dar susiduriu su pasenusiu ydingu požiūriu apie darželio mokytojos darbą: neva ką gi ji veikia, vien kavutę geria ir plepa! Gaila, kad vis dar taip nuvertinama ši profesija. O praktikoje iš tiesų būna taip, kad pasidarai ryte puodelį kavos, o išgeri popiet jau atšalusią – taip įsisuki į darbus, kad tik spėk suktis, nėra kada“, – apie savo kasdienybę pasakoja V. Navickaitė.
Nors universitete paskaitų metu dėstytojai stengiasi dalintis su studentais ir praktiniais pavyzdžiais, visgi darbas ugdymo įstaigoje yra neįkainojamas – tai, kad pati dirba darželyje, Vestinai padeda čia ir dabar patikrinti teorines žinias, įsitikinti, kurios veikia, yra pritaikomos ar ne. Tai neabejotinai papildo žinias ir įgūdžius, gautus studijų metu, ir padeda įsisavinti teorinę medžiagą.
Rado darbą vos baigusi pirmą kursą
Darbą darželyje Vestina rado vos baigusi pirmą kursą VDU Švietimo akademijoje, kai vasaros laikotarpiui ieškojo darbo. Kadangi viena iš jos dėstytojų – universiteto darželio vadovė, ši ir pasiūlė Vestinai įsidarbinti vasaros laikotarpiui šioje ugdymo įstaigoje, kai pedagogai atostogauja. Tačiau, vasarai pasibaigus, Vestina ten dirbti ir pasiliko.
Paklausta, kokias pamokas per pirmuosius keletą metų išmoko dirbdama darželyje, ji sako, kad visų pirma – lankstumo. Tai yra lanksčiau bendrauti ir rasti individualų ryšį tiek su kiekvienu vaiku, tiek ir su jo šeimos nariais: „Dirbdama su pačiais mažiausiaisiais lopšelio grupėje, išmokau tinkamos komunikacijos ir bendradarbiavimo. Lopšelyje daugumai tėvų jų vaikas yra pirmasis šeimoje, tad pirmosios adaptacijos ir atsiskyrimo laikotarpį išgyvena ne tik vaikai, bet ir jų tėvai – mes, pedagogai, turime padėti jiems kuo lengviau ir sklandžiau pereiti ir įveikti šį etapą. Dirbant su vyresnėliais, priešmokyklinukais, svarbiausia gebėti įgyti vaiko pasitikėjimą. Pažinus vaiką, jo asmenybę, įrodžius, kad jis gali manimi pasitikėti, atsiveria ir visai kitoks ugdymo procesas, tuomet vaiko ugdymas vyksta kur kas sklandžiau“.
Paklausta, kaip gi atrasti ir užmegzti pasitikėjimu grįstą santykį su vaikais, ji sako, kad svarbu nuoširdžiai norėti ir stengtis vaiką pažinti – domėtis, ką jis kalba, kuo jis dalijasi, ką jis mėgsta, kaip ką vertina.
„Svarbu išgirsti, ką jis pasakoja, ir panaudoti šias žinias tarpusavio pokalbiuose ateityje – vaikas supras, kad pirmąkart jo buvo klausoma, įsiklausoma, kad jo nuomonė buvo svarbi“, – sako pašnekovė.
Tai suteikia platesnes karjeros galimybes
Darbas darželyje ne tik itin atsakingas, bet ir įtraukiantis bei smagus. Darbas su mažiausiaisiais Vestinai yra arčiausiai širdies – mažyliams reikia itin daug šilumos, dėmesio bei meilės, o ir jie moka tai suteikti atgalios. Dirbant su vyresnėliais mokytojoms ilgam įsimena jų juokingi pasakymai ir frazės. Vestina net turi užrašus, kuriuose pasižymi labiausiai į atminti įsirėžusias ir patikusias vaikų mintis: „Dauguma vaikų labai mėgsta valgyti blynus, tai vienas mėgstamiausių jų patiekalų. Pamenu, buvo be galo juokingas momentas, kai vienas iš vaikų man netikėtai prisipažino, jog labai myli blynus, bet ir mane myli lygiai taip pat kaip ir juos. Juokinga būti sulygintai su blynu, bet tai rodo, kad būti su manimi jiems tikrai gera“, – juokiasi V. Navickaitė.
Svarstydama, kokia ji yra mokytoja, Vestina susimąsto: matyt, visokia. Kadangi ji mėgsta tvarką ir struktūrą, tad pasižymi griežtumu: turėdama dienos planą, stengiasi jo laikytis. Kita vertus, dirbdama darželyje ji mokosi būti lanksti – prisitaikyti prie vaikų, atsižvelgti į jų norus, poreikius, interesus.
„Tas žodis lankstumas yra kertinis dirbant darželyje“, – šypteli ji.
Įstojusi į pedagogiką, Vestina galėjo rinktis vieną iš trijų specializacijų – specialiąją pedagogiką, socialinę pedagogiką arba dar giliau nerti į ikimokyklinį priešmokyklinį ugdymą. Dar prieš stodama ir rinkdamasi studijas, ji domėjosi, kuriame universitete galėtų rinktis specialiojo pedagogo specializaciją – būtent dėl to ir pasirinko studijuoti VDU Švietimo akademijoje.
„Svarstydama apie ateities perspektyvas, pasirinkau VDU, nes norėjau specialiojo pedagogo specializacijos – ji atveria daugiau kelių ir suteikia platesnes galimybes. Juk tuomet gali darželyje dirbti tiek grupės mokytoja, tiek specialiąja pedagoge. Šias žinias puikiai galima derinti tarpusavyje ir pritaikyti kasdienėje veikloje. Šiuo metu itin daug kalbama apie vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, įtrauktį – stengiamasi, kad kiekvienas vaikas jaustųsi esąs pilnavertis bendruomenės narys. Pedagogas, turintis reikiamų žinių šioje srityse, gali užtikrinti sklandesnę įtrauktį“, – įsitikinusi V. Navickaitė.
Studijos pritaikytos dirbantiesiems – lieka laiko ir poilsiui
Galvodama apie savo ateitį, V. Navickaitė prisipažįsta, kad kol kas neįsivaizduoja, ką norėtų pasiekti, pavyzdžiui, po 10-15 metų ir kur norėtų save matyti – ji kol kas mąsto apie tai, ką veiks pabaigusi studijas. Galbūt toliau dirbs darželyje, o galbūt ir pati įkurs savo darželį bei jam vadovaus?
„Apie darželio įkūrimą išties yra minčių. Būtent apie specifinį darželį – kariškių vaikams! Kadangi artimoje aplinkoje yra nemažai kariškių, matau tokį poreikį. Galėtų toks darželis būti netoli padalinių, kur dirba kariai. Man atrodo, kad tai – visai nebloga idėja“, – pasakodama apie savo svajonę šypsosi Vestina. Ir tuo pačiu priduria: nors idėjų, mokslų ir darbų daug, tačiau jai svarbu tame užimtumo sūkuryje nepaskęsti, ji stengiasi atrasti laiko pomėgiams, draugams, sportui, menui. Juo labiau, kad studijos pritaikytos dirbantiesiems – VDU Švietimo akademija puikiai prisitaiko prie dirbančių studentų grafiko ir suteikia galimybę tai suderinti. Tuomet laiko lieka ne tik pomėgiams, poilsiui, bet ir planams bei svajonėms!
