Vaikas moka skaityti ir rašyti – tokius „reikalavimus“ ir svarbiausius kriterijus pradėti lankyti pirmą klasę dažniausiai išskiria būsimų pirmokų tėvai. Psichologė Virginija Rekienė teigia, kad akademinis pasiruošimas ne toks svarbus, kaip psichologinė vaiko branda. Iš ko galima spręsti, ar vaikas pasiruošęs pirmai klasei, ir kaip padėti lavinti reikalingus įgūdžius ir pasiruošti mokyklai, pasakoja „Erudito“ licėjaus psichologė Virginija Rekienė.
Socialiniai emociniai įgūdžiai svarbiau už akademinius pasiekimus
„Akademinis pasirengimas svarbu, bet ne svarbiausia, – teigia psichologė V. Rekienė. – Pats vienas savaime jis dar nieko nenusako.“ Anot specialistės, be akademinių, svarbūs ir kiti gebėjimai. Naujausi vaikų raidos tyrimai rodo, kad socialiniai emociniai ir intelektiniai įgūdžiai kur kas labiau nusako vaiko pasirengimą mokyklai. Įrodyta, kad stiprūs mokinių socialiniai emociniai įgūdžiai gerina jų požiūrį į save bei ugdymo procesą.
„Patikėkite, rašyti ir skaityti vaikas vis tiek išmoks, tačiau jeigu šiame amžiaus tarpsnyje nepadėsime ugdyti socialinių ir emocinių įgūdžių, pasmerksime vaikus dideliems iššūkiams paauglystėje“, – įsitikinusi V. Rekienė.
Kodėl šie įgūdžiai tokie svarbūs? Anot psichologės, išmokyti vaiką savireguliacijos ir vykdomosios funkcijų įgūdžių svarbu dar ir todėl, kad jais paremtas šiuolaikinis ugdymas: bandymais, eksperimentais grįstas patyriminis ugdymas, kontekstualus, integruotas ugdymas, projektinės veiklos, gebėjimas dirbti komandoje ir pan.
„Vaikai būtent pradinėse klasėse išmoksta bendradarbiauti, dirbti komandoje, dalytis užduotimis ir atsakomybėmis. Socialiniai emociniai įgūdžiai moko kritiškai ir kūrybiškai mąstyti. Be tinkamai išlavintų vykdomosios ir savireguliacijos funkcijų tai yra sunkiai pasiekiami dalykai. Šios funkcijos labiausiai lavėja būtent priešmokyklinėje klasėje, taigi šiame amžiaus tarpsnyje suformuojami visi pamatiniai įgūdžiai“, – tikina pašnekovė.
Iš ko susideda vaiko pasirengimas mokyklai?
Socialiniai emociniai ir intelektiniai įgūdžiai skirstomi į dvi dideles kompetencijų (arba įgūdžių) grupes – vykdomosios funkcijos ir savireguliacijos funkcijos kompetencijas (arba įgūdžius). Vykdomoji funkcija apibrėžia vaiko sugebėjimą susitelkti, gebėjimą atlikti įvairias nesudėtingas, su kasdieniu gyvenimu susijusias užduotis, dėliotis prioritetus, įsiminti ir atgaminti įsimintą informaciją, numatyti tikslus, planuoti ir pan.
Vykdomąją funkciją sudaro pažintinis lankstumas (gebėjimas pritaikyti elgesį ir mąstymą reaguojant į aplinką ar situaciją) ir slopinančioji kontrolė (gebėjimas slopinti automatiškai kylančius impulsus). Pavyzdžiui, jei namie vaikui neteko su niekuo dalytis daiktais, atėjus į pirmą klasę reikės keisti mąstymo modelį ir išmokti dalytis bendromis mokyklos priemonėmis su kitais ugdymo proceso dalyviais – taip ugdomas pažintinis lankstumas. Anot psichologės, pradinėse klasėse ypač svarbu lavinti vaiko pažintinį lankstumą ir mokyti pamatyti situaciją iš kito perspektyvos.
Savireguliacijos funkcija – tai gebėjimas stebėti save, savo mintis, reakcijas, emocijas ir impulsus bei juos reguliuoti atsižvelgiant į socialinę situaciją. Pasak V. Rekienės, paprastai 6–7 metų amžiaus vaiko slopinančioji kontrolė yra gerai išlavėjusi, jei vaikas moka laukti eilėje nesistumdydamas, netrukdydamas kitiems ir pan.
Kaip nuspręsti, ar vaikas pasiruošęs?
Būsimo pirmoko vykdomosios funkcijos kompetencijas rodo jo savarankiškumas ir atsakingumas: vaikas geba susitvarkyti savo priemones, sklandžiai atlikti įprastines kasdienes veiklas, pavyzdžiui, susiruošti miegui, atlikti paskirtas namų pareigas.
Šios funkcijos kompetencijas atskleidžia ir gebėjimas atkurti sudėtingesnio pobūdžio informaciją, pavyzdžiui, vaikas geba pakankamai vaizdžiai ir tiksliai nupasakoti kelią nuo ugdymosi įstaigos iki namų. Jei vaikas geba lanksčiai prisitaikyti prie netikėtai pasikeitusio plano ar pokyčio, laikytis susitarimų ir instrukcijų, supranta susitarimų prasmę, geba jų laikytis, tai irgi rodo jo vykdomosios funkcijos teigiamus įgūdžius.
Kas rodo, kad savireguliacijos funkcija pakankamai išlavinta? Vaikas geriau susidoroja su nerimu, nusivylimu, geba įvardyti, kaip jaučiasi, supranta savo emocinę būseną ir kad ji gali kisti. Jam geriau sekasi užmegzti santykius ir bendrauti su bendraamžiais, dirbti komandoje, jis geriau toleruoja įvairius dirgiklius, geba geriau perkelti dėmesį nuo vienos veiklos prie kitos, geba išreikšti stiprias emocijas (tiek džiaugsmą, tiek pyktį, tiek nusivylimą) savęs ir kitų nežeidžiančiais būdais.
„Vaikai, kurių savireguliacijos funkcija yra stipriau išlavėjusi, paprastai patiria įvairiopą sėkmę, – teigia V. Rekienė. – O patyrę nesėkmę, tokie vaikai jos netapatina su savęs vertinimu, nebijo vėl bandyti.“
Ką gali padaryti tėvai?
Vaiko vykdomąją funkciją galima lavinti ir namuose. Pasak pasichologės, tam tinka visos veiklos, kurios lavina atmintį ir dėmesį (dėlionės, galvosūkiai, net žaidimas „Minecraft“ ir pan.), vaizduotės ir fantazijos reikalaujantys žaidimai, kurie, be kita ko, dar ir stiprina tėvų ir vaikų tarpusavio ryšį, mąstymą leidžiančios praplėsti veiklos (įvairūs eksperimentai), pasiruošti mokyklai padedančios knygelės (pvz., Evelinos Daciūtės „Meškiai eina į mokyklą“, Tomo Dirgėlos „Tomas ir Domas. Mokyklos vaiduoklio mįslė“ ir pan.).
„Šiuos įgūdžius lavinsime, jei suteiksime galimybių lavinti planavimo ar organizavimo įgūdžius , – sako psichologė. – Kodėl gi neleisti vaikui suorganizuoti namie, tarkime, kino vakaro?“
Vykdomąją kontrolę ir ypač slopinančiosios kontrolės įgūdį lavina namų pareigos. „Pareigos vaikams leidžia pajusti savo svarbumą šeimoje, tad labai raginu tėvelius namuose sukurti vaikams pareigas, kurias jie gebėtų atlikti“, – pataria psichologė.
Savireguliacijos įgūdžius stiprina pratimai, padedantys pažinti visus žmogaus pojūčius, lėto ir gilaus kvėpavimo praktikavimas, veiklos, kurios padeda pažinti jausmus, emocijas, pojūčius, vidines būsenas, moko būti dabartyje, „čia“ ir „dabar“ momente.
V. Rekienė primena, kad šiame amžiaus tarpsnyje tėvai yra absoliutūs vaikų autoritetai, todėl teigiamų poslinkių gali atnešti ir asmeninis pavyzdys: „Kviečiu demonstruoti šiuos įgūdžius patiems ir būti pavyzdžiu vaikams. Leiskitės su vaikais į nuotykius, žaiskite, rodykite savo pavyzdžiu, taip paspartinsite jų įgūdžių formavimąsi.“
Specialistė įspėja: ne visose situacijose ir ne visada vaikas demonstruos socialinį emocinį brandumą.
„Vaiko gebėjimas demonstruoti tam tikrus įgūdžius priklauso nuo įvairių faktorių – nuovargio, alkio, fiziologinių ir psichologinių poreikių patenkinimo. Tačiau jeigu dažnesniais atvejais pastebime vaiko vykdomosios ir savireguliacijos funkcijos įgūdžius, vadinasi, ji lavėja pozityvia trajektorija, taigi vaikas yra pasirengęs pirmai klasei.
