Alkoholis (etanolis, etilo alkoholis) yra legaliai vartojama medžiaga, kuri priklauso teratogenams. Teratogenas – bet koks egzogeninis veiksnys (cheminis, biologinis ar fizinis), kuris, veikdamas embrioną ir vaisių, sutrikdo normalią raidą ir lemia anomalijų atsiradimą.
Alkoholis – dažniausiai vartojamas teratogenas ir žmogaus embrionui (vaisiui) raidos defektus lemia dažniau nei bet kokie vartojami vaistai.
Alkoholio poveikis per nėštumą gali lemti labai įvairius vaisiaus pažeidimų atsiradimą: augimo atsilikimą, centrinės nervų sistemos (CNS) funkcijų sutrikimus, veido srities ir galvos anomalijas, griaučių ir kitų sistemų anomalijas.
Vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS) yra sunkiausias alkoholio nulemtas vaisiaus raidos sutrikimas (ANVRS). Apie VAS skaitykite ČIA.
Alkoholis greitai (per 30–60 min.) absorbuojamas iš virškinimo trakto. Alkoholis gerai tirpsta vandenyje ir riebaluose, o dėl sugebėjimo ištirpti riebaluose alkoholio koncentracija kraujyje ir smegenyse būna beveik vienoda. Iki 90 proc. viso alkoholio yra skaidoma kepenyse: fermentas alkoholio dehidrogenazė suskaido iki acetaldehido, o pastarąjį – fermentas aldehido dehidrogenazė suskaido iki acto rūgšties. Alkoholio skilimui turi įtakos aplinkos ir genetiniai veiksniai. Alkoholis lengvai pereina per placentą. Žmogaus embriono ir vaisiaus raida sutrikdoma tiesiogiai veikiant alkoholiui ar acetaldehidui. Nėščios moters nepakankama mityba ir kepenų ligos gali sustiprinti nepageidaujamą alkoholio ir acetaldehido poveikį embrionui bei vaisiui.
Embriono ir vaisiaus pažeidimo mechanizmas dėl alkoholio ir jo metabolitų poveikio iki šiol nėra tiksliai žinomas. Galvojama, kad alkoholis gali skirtingai veikti embriono ląsteles iki embriono implantacijos į gimdą ir sutrikdyti jo normalią raidą. Alkoholio poveikis vaisiaus raidos laikotarpiu (nuo 10 raidos savaitės po pastojimo) gali sutrikdyti ląstelių diferenciacijos procesus ir nulemti raidos defektų atsiradimą. Alkoholio vartojimas gali lemti laisvųjų radikalų atsiradimą, prostaglandinų koncentracijos padidėjimą, amino rūgščių transporto sutrikimą, ląstelių tarpusavio sąveikos sutrikimą, hipoksiją (deguonies stoką) embrionovaisiaus organizme – dėl to sutrinka normali raida ir atsiranda raidos anomalijos.
Alkoholio toksinis poveikis veikia vaisingumą, didina persileidimų, vaisiaus mirties, priešlaikinio gimdymo riziką. Alkoholis trumpina nėštumo trukmę, veikia vaisiaus elgesį bei turi įtakos naujagimio gimimo svoriui ir ūgiui. Alkoholis gali lemti VAS, anomalijų atsiradimą, CNS pažeidimą ir elgsenos sutrikimus.
VAISINGUMAS. Nustatyta, kad alkoholio vartojimas sumažina moters vaisingumą.
PERSILEIDIMAI IR VAISIAUS MIRTIS. Alkoholio vartojimas iki pastojimo ir per nėštumą didina persileidimų bei vaisiaus mirties riziką.
PRIEŠLAIKINIS GIMDYMAS IR NĖŠTUMO TRUKMĖ. Alkoholio vartojimas per nėštumą trumpina nėštumo trukmę ir padidina priešlaikinio gimdymo (gimdymas iki 37 nėštumo savaitės) riziką.
VAISIAUS ELGESYS. Vienkartinis didelio alkoholio kiekio suvartojimas III-ią nėštumo trimestrą veikia vaisiaus elgesį ir sutrikdo vaisiaus kvėpavimą.
NAUJAGIMIO GIMIMO SVORIS IR ŪGIS. Mažesnis naujagimio gimimo svoris ir ūgis būdingi VAS, tačiau, vartojant ir mažesnes alkoholio dozes, gali sutrikti žmogaus vaisiaus augimas.
CNS PAŽEIDIMAS IR ELGSENOS SUTRIKIMAS. CNS – viena jautriausių žmogaus embriono ir vaisiaus sistemų alkoholio poveikiui. CNS anomalijos dėl alkoholio poveikio per nėštumą gali atsirasti sutrikus neuronų (nervų ląstelių) migracijai, augimui, neuronų tarpusavio ryšiams ar žuvus neuronams. Vaisiaus CNS išlieka jautri alkoholio poveikiui iki pat nėštumo pabaigos. Dėl alkoholio poveikio per nėštumą vaikui po gimimo gali pasireikšti alkoholio nulemta neuroraidos liga (ANNL). ANNL atveju gali būti mažesnė galvos apimtis gimus, smegenų defektai (mažagalvystė, didžiosios smegenų jungties neišsivystymas, smegenėlių defektai), neurologiniai sutrikimai (motorinių funkcijų, klausos, koordinacijos sutrikimai) bei elgsenos ar pažintiniųfunkcijų sutrikimai ir protinės raidos nepakankamumas (mokymosi problemos, kalbos, atminties, dėmesio, matematinių sugebėjimų ir kiti sutrikimai).
Dėl alkoholio poveikio vaisiaus raidos laikotarpiu, kada vystosi organai, gali atsirasti ANVRS, kuriam būdinga širdies ydos (pertvarų ir kiti defektai), griaučių sistemos defektai (pirštakaulių, krūtinkaulio, slankstelių anomalijos, nagų neišsivystymas), įvairios inkstų anomalijos, klausos ir regos organų raidos anomalijos bei įvairūs defektai, kurie būdingi ir VAS.
ALKOHOLIO KIEKIS IR VARTOJIMO LAIKAS. Alkoholio vartojimas I–ą nėštumo trimestrą gali lemti įvairių organų raidos defektus ir VAS (VAS rizika, jei moteris yra priklausoma nuo alkoholio). Alkoholio vartojimas II–ą ir III–ią nėštumo trimestrą lemia neuronų žūtį. Reguliariai vartojant nedidelius alkoholio kiekius, didėja persileidimų, vaisiaus augimo atsilikimo rizika, taip pat alkoholio vartojimas gali lemti vaiko protinės raidos sutrikimą po gimimo. Vienkartinės didelės alkoholio dozės ankstyvą nėštumo laikotarpį lemia CNS raidos sutrikimą, kuris po gimimo gali pasireikšti elgsenos sutrikimais.
Embriono bei vaisiaus pažeidimo rizika didėja, jei kartu su alkoholiu veikia ir kiti žalingi aplinkos veiksniai, kaip antai rūkymas, narkotinės medžiagos. Genetiniai moterų skirtumai taip pat turi įtakos vaisiaus raidos sutrikimams dėl alkoholio poveikio nėštumo metu.
Nežiūrint į didesnę ar mažesnę vaisiaus pažeidimo riziką dėl alkoholio poveikio, visos moterys per nėštumą turi visiškai nevartoti alkoholio, nes tik „nulis alkoholio – nulis vaisiaus pažeidimo rizikos”.
Informacijos šaltinis: leidinys „Alkoholis ir nėštumas“, straipsnio autorius: doc. dr. Algirdas Utkus, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedra.
