Pirmajam nėštumui būdinga tokia emocijų kaita, kurios nepatirsime jau niekada gyvenime. Juokas ir ašaros, džiaugsmas ir nerimas yra taip arti vienas kito, kad, atrodo, šiuos jausmus skiria tik plonytė linija, kurios neperžengti neįmanoma. Kaip keičiasi būsimos mamos emocijos? Ar įmanoma sau pačiai padėti? Konsultuoja gydytoja akušerė ginekologė Ingrida Kravčenkienė.
Kiekviena moteris, kuri sąmoningai nesisaugo nėštumo, tikisi, kad pastos. Ji yra tokios būklės, tarsi plūduriuotų vandenyne ir leistųsi nešama bangų į krantą. Ji žino, kad anksčiau ar vėliau išsvajotą krantą pasieks. Kol kas dar per anksti pirkti nėštumo testą, tačiau moteris jau tampa jautresnė, nes jos organizme audras kelia hormonas progesteronas. Kaip ir prieš kiekvienas mėnesines, organizmas tikisi, kad gali įvykti apvaisinimas, ir paruošia kūną naujai gyvybei.
Pirmasis nėštumo trimestras
Jeigu vis dėlto gyvybė užsimezgė, hormonai dar labiau sukyla, o moterį apima nerimas. „Pastojau, ar ne”, – nuolatos suka galvą. Moteris, pagaliau pamačiusi dvi rausvas juosteles, pasijunta taip, tarsi būtų išlaikiusi svarbiausią gyvenime egzaminą. Ji džiaugiasi ir kartu yra labai jautri.
Jautrumą padidina „prisirpęs” kūnas, kuris dabar keičiasi ir ruošiasi auginti gyvybę savyje. Šią moters būseną galima palyginti su atėjusiu pavasariu, tad jaudulys yra natūralus, kaip ir bet kokioms permainoms prasidėjus. Šiuo laikotarpiu būdinga ne tik emocijų kaita. Keičia mąstymas, požiūris į gyvenimą, jautresni tampa skonio receptoriai. Iki šiol buvo ramu, gyvenimas tekėjo sena vaga, o štai dabar prasidėjo potvynis, kuris po truputį pradeda slūgti artėjant 12 nėštumo savaitei.
Antrasis nėštumo trimestras
Tai yra puikus metas. Nustojo pykinti, pilvuko dar nematyti, tačiau aplinkiniai atsisuka pamatę švytinčią moterį, einančią gatve. Ji atrodo kitaip, jos akys spindi, tarsi slėptų savyje didžiulę paslaptį. Jausmų potvynis jau atslūgo ir prasideda pakilimo ir laimės bei ramybės metas. Aišku, pasitaiko, kad norisi tai verkti, tai juoktis, tačiau jeigu vyras myli, palaiko ir padeda, gyvenimas atrodo taip, tarsi plūduriuotum ramiam vandeny. Šiuo nėštumo laikotarpiu moteris didžiuojasi savimi ir savo nėštumu, tarsi skleistų pradinės motinystės aurą. Ir atrodo tokia gaivi ir šviežia, tarsi vaivorykštė lietui nulijus. Visą šį vidinį ir išorinį švytėjimą lemia prasidėjęs nėštumas. Būsima mama jaučia daug optimizmo savyje, ji tiesiog žino, kad viskas bus gerai.
Po 20 nėštumo savaitės pradeda didėti pilvukas ir aplinkiniai jau pastebi nėštumą. Moteris laiminga, o vyras pasididžiuodamas pažįstamiems pristato savo nėštuolę. Namuose tvyro ramybė, jausmai ir emocijos nurimusios. Vis dėlto viduje adrenalinas siaučia ir nerimas kartais parodo savo galybę. Besilaukianti moteris negali žiūrėti siaubo filmų, kriminalinių laidų, o žiūrėdama romantinį filmą negali suvaldyti ašarų. Nėščioji labai lengvai susitapatina su veikėjais ir išgyvena taip, tarsi filmas būtų apie ją. Nervai šiuo metu yra tarsi įtemptos stygos, o emocijos, atrodo, yra visai čia pat, paviršiuje. Kadangi adrenalino organizme yra tiek daug, kad galėtų su kitais pasidalyti, nesinori jo dar didinti žiūrint netinkamas televizijos laidas. Šiuo metu taip pat nesinori bendrauti su pesimistais ir piktais žmonėmis, nesinori nieko, kas drumstų ramybę. Šiuo nėštumo laikotarpiu smarkiai keičiasi moters kūnas, todėl jai reikia daug paramos, gerų žodžių, girdėti, kad ji graži ir vienintelė. Nors tai metas, kai moteris jaučiasi labai laiminga, bendrauja su kūdikiu, kurio judesius vis labiau jaučia, nerimas bando įveikti laimę ir užimti jos vietą. Bet jeigu santykiai su vyru geri, nerimas kovos nelaimės.
Trečiasis nėštumo trimestras
Visos mintys sukasi apie kūdikį. Būsima mama jį sapnuoja, įsivaizduoja, koks jis bus, ir, atrodo, nieko kita nemato, tik gimdymo scenas per TV filmus. Nėščioji naktimis blogiau miega, ypač jeigu draugės pripasakojo įvairių baisių istorijų apie gimdymus. Jai vaidenasi skausmas ir komplikacijos. Šiuo metu nerimas išauga dešimteriopai ir jis susijęs su gimdymu. Vis dėlto ši nerimo fazė yra visiškai natūrali.
Nėščioji nerimauja ir dėl to, ar pakankamai priaugo svorio, jeigu ne, ką daryti? Kas bus, jeigu per daug? Be to, labai pasikeičia mitybos įpročiai, mat skrandžio tūris sumažėja, o gimda padidėja. Valgyti ji gali dažnai, bet po nedaug.
Savijauta taip pat prastėja, pilvą „tempia”, kūdikis spaudžia šlapimo pūslę. Visa tai lemia, kad nors ir kaip laukia kūdikio, pradeda nepasitikėti savimi, kaip moterimi, ir…. sustiprėja pavydo jausmas.
Ji nori žinoti, kur yra vyras, su kuo leidžia laiką, kada grįš namo. Lyg tyčia viena draugė pašnabždėjo, kad jos pažįstamos užmezgė romaną su kita, kai žmona laukėsi. Aplinkinių įtaka yra labai stipri, veikia nuotaiką ir apkartina gyvenimą.
Ši būsena tęsiasi iki gimdymo ir kuo moteris iš prigimties jautresnė, tuo daugiau nerimauja. Ji gali susinervinti, kad nupirko kūdikiui ne tokius drabužėlius, ir gailiai verkti, kad norėjo kitokių nėrinių.
Tai metas, kai vyras tampa itin svarbus, nes už jo norisi slėptis kaip už mūro. Kuo šeima tvirtesnė, tuo šis nerimas mažiau suleidžia nagus į pasąmonę. Vėliau, jau po gimdymo, ne viena moteris su šypsena prisimena šį metą, juokiasi, kad taip pavydėjo ir nepasitikėjo.
Patarimai mamai
Visi šie jausmai ir emocijos labiau būdingos pirmajam nėštumui. Antrąkart visko mažiau, o trečiąkart ir būsima mama, ir būsimas tėtis visiškai ramūs. Jie visiškai nebepaiso aplinkinių reakcijos.
Kad emocijos vargintų mažiau, būtinas dienos režimas, nes pailsėjusi nėščioji dažniausiai yra gerai nusiteikusi. Negalima sau leisti įsisukti į nerimo ratą, todėl reikia stengtis bendrauti tik su gerą nuotaiką skleidžiančiais žmonėmis.
Reikia daugiau laiko sau skirti, galvoti, kad kūdikis pats savaime yra stebuklas, ir nesijaudinti dėl smulkmenų. O geras emocijas lemia taisyklinga mityba, reguliarūs fiziniai pratimai. Tad būtina kasdien išeiti pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru ir bendrauti su gerą nuotaiką spinduliuojančiais žmonėmis.
