Konsultuoja gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė:
Daugiavaisis nėštumas formuojasi labai įdomiai ir nuo to priklauso, ar užsimegs identiški dvyniai, ar neidentiški. Skiriasi ir procesas. Neidentiškų dvynių atveju apvaisinamos dvi moters kiaušialąstės, kiekviena jų turi savo genetiką, istoriją, kitaip tariant, kiekvienam po savo rinkinį. Tie dvyniai, nors užsimezgė kartu, gims kartu, yra visiškai skirtingi – tiesiog kaip broliai ar seserys, gimę skirtingu laiku.
Paprastai tariant, šitame procese dalyvauja dvi atskiros kiaušialąstės, kurias apvaisina du spermatozoidai, susiformuoja dvi skirtingos gyvybės, kurios tiesiog dalijasi viena gimda, bet kiekviena turi savo „namelį“, savo placentą, savo virkštelę, Abu yra absoliučiai vienas nuo kito autonomiški, jie vadinami dizigotiniais dvyniais. Jų dažnumas, palyginti su monozigotiniais (identiškais iš vienos kiaušialąstės), yra apie 70 proc. Šiaip žmonijos populiacijoje dvynių gimsta vienas iš 100, tas skaičius svyruoja priklausomai nuo etninės prigimties. Tarp juodaodžių dvynių gimsta dažniau – vienas iš 25–50, o, tarkime, tarp Azijos atstovų, konkrečiai japonų, – vienas atvejis iš 155.
Identiški
Jų pasitaiko rečiau: jeigu tarp visų dvynių neidentiškų gimsta apie 70 proc., tai identiškų tik apie 30 proc. Kaip formuojasi tokie dvyniai? Šiame procese dalyvauja viena kiaušialąstė ir vienas spermatozoidas, susiformuoja zigota, kuri gali pasielgti skirtingai. Mokslas negali paaiškinti, kodėl nutinka vienaip ar kitaip. Tiesiog tam kiaušinėliui „susišvietė“, kad jam reikia pasidalyti per pusę 1–4 dieną nuo apvaisinimo. Tie du skirtingi pradai (kol kas jų negalima pavadinti embrionais) vystosi panašiai kaip dizigotiniai dvyniai. Jie visada būna vienos lyties, kiekvienas turi savo placentą ir savo virkštelę, savo vaisiaus vandenų maišą, kitaip tariant, yra pakankamai autonomiški. Tokių dvynių pasitaiko retai – tik apie 20 proc. atvejų.
Jeigu zigota pasidalija pusiau nuo 4 iki 7 dienos, tie dvyniai turi tą pačią placentą, bet atskirą vandenų maišą ir dažniausiai po atskirą virkštelę. Tokių susiformuoja apie 75 proc. Dar vienas variantas: kai atsidalijimas vyksta 8–14 dieną, dvyniai gauna vieną placentą, vieną vandenmaišį, gali būti net suaugusios virkštelės, bet tai pasitaiko rečiau. Šitokie dvyniai labai glaudžiai susiję, nes murdosi tame pačiame vandens apvalkale. Jų pasitaiko retai – tik 5 proc. iš visų identiškų dvynių atvejų. Jeigu atskyrimas įvyksta dar vėliau – po 14 dienos nuo apvaisinimo, tuomet jau gresia pavojus jiems suaugti atskiromis kūno dalimis, tuomet ir gimsta Siamo dvyniai, bet taip nutinka itin retai.
Kodėl daugiavaisis?
Daugiavaisiam nėštumui įtakos turi moters genetika, etninė priklausomybė, bet tikrai ne amžius. Kodėl dabar taip dažnai pasitaiko daugiavaisių nėštumų? Todėl, kad taikomos įvairios pagalbinės pastojimo priemonės – ovuliacijos skatikliai bei dirbtinis apvaisinimas. Gali susidaryti įspūdis, jog dažniau dvynius gimdo vyresnės moterys, bet tai dėl to, jog jos dažniau naudoja vaistus, kurie skatina ovuliaciją. Kai taikomas dirbtinis apvaisinimas, į gimdą įsodinama ne daugiau nei trys kiaušinėliai ir dažniausiai gimsta trys skirtingi vaikai, t. y. kiekvienas su savo genetika, placenta ir vandenmaišiu. Būna moterų, kurios natūraliai gimdo tik dvynius – dizigotinius ar monozigotinius, bet kodėl taip vyksta, mokslas pakomentuoti negali. Galbūt paveldimumas, kad kiaušidės dirba intensyviau, jei tai vyksta natūraliai.
Daugiau vaisių – daugiau rizikos
Rizikų yra ne viena. Pagrindinės – perinatalinė ar neonatalinė mirtis. Taip pat iš dvynio dvyniui transfuzijos sindromas, t. y. kai vienas dvynys kito sąskaita per daug auga, vienas apvalgo kitą. Tai nėra gerai nei vienam, nei kitam.
Didesniojo kraujagyslės placentoje dominuoja ir jo širdelė turi pervarinėti labai daug kraujo, jie gali gimti su įvairiomis širdies patologijomis. Mažasis dvynys kenčia dėl medžiagų trūkumo. Pasitaiko, kad vienas dvynys vystosi visiškai be širdies, tai vadinama akardija, tuomet kito širdelė dirba už du. Tokiu atveju dažniausiai neišgyvena nė vienas. Jeigu vienas iš monozigotinių dvynių žūsta įsčiose, dažniausiai žūsta ir antras. Kitas sutrikimas vadinamas dvynio embolizacijos sindromu. Jei vienas turi kažkokių įgimtų bėdų, tai gali sutrikdyti ir kito dvynio vystymąsi.
Monozigotiniai dvyniai tarpusavyje itin glaudžiai susiję, jų sergamumas žymiai didesnis nei dizigotinių dvynių. Monozigotiniai dvyniai, kurie dalijasi vienu vandenmaišiu, gali turėti problemų su virkštele: ji gali būti tik viena ar suaugusi, ar susivyniojusi, tai taip pat sąlygoja rimtas problemas. Daugiavaisis nėštumas – rizikinga būsena.
Nėštumo priežiūra
Nėščiosios priežiūra esant daugiavaisiam nėštumui mažai kuo skiriasi nuo įprastos nėštumo priežiūros. Tiesa, kai nešiojami keli vaisiai, nėštumas dažniausiai būna priešlaikinis. Būna tobula, jei nėščioji išnešioja iki 36 savaitės. Jei tai yra dizigotiniai arba, paprastai tariant, autonomiški monozigotiniai dvyniai (su savo placenta, savo virkštele, savo vandenmaišiu), viskas vyksta paprasčiau. Tačiau moters gimda yra pritaikyta nešioti vieną vaisių, todėl kai ji pertempiama, pradeda siųsti signalus, kad jau laikas gimdyti. Dėl to labai retai pasitaiko atvejų, kai dvynius gimdo 37 savaitę. Nešiojant kelis vaisius, labai reikia stebėti, kad nebūtų priaugama per daug svorio, nes ir taip kūno masė stipriai padidėja – juk auga du vaisiai ir kiekvienas su savo reikalingais dalykais – placenta, vandenmaišiais.
Motinos organizmui svoris ir taip bus kur kas didesnis, nei nešiojant vieną vaisių, todėl atidžiai stebėti savo svorį yra tiesiog būtina. Taisyklinga mityba, tinkamas mankštinimasis itin svarbu. Būsimai dvynukų mamai jau nuo 28 savaitės yra padidinta priešlaikinio gimdymo rizika todėl, kad gimda pasiekia išsivysčiusio nėštumo dydį. Tokios moterys nuo to laiko turi būti itin atidžiai stebimos, jos turėtų nebedirbti, daugiau ilsėtis, tačiau pakankamai judėti. Jokiu būdu negalima valgyti už tris ar už keturis – kiekvienam vaisiui papildomai tereikia pridėti tik 300 kalorijų (nuo 30 savaitės).
Tai tikrai nėra daug – tarkime, mėsos kepsnys ir garnyras. Kimšti be saiko nereikia, nes kuo didesnio svorio vaisiai, tuo didesnė prieš laikinio gimdymo tikimybė. Fizinė veikla moteriai, nešiojančiai kelis vaisius, nuo 30 savaitės turėtų būti tik pasivaikščiojimai arba lengvas plaukiojimas baseine. Kas dvi savaitės turi būti tikrinamas gimdos kaklelio ilgis. Kai sužinote, kad nešiojate ne vieną, o du ar tris, turite susiplanuoti savo gyvenimą į priekį.
Pirmiausia, anksčiau nei bet kuri kita nėščioji turite baigti visus darbinius reikalus, nes vienaip ar kitaip tikrai gimdysite anksčiau. Taip pat turite nusistatyti ir griežtai laikytis režimo – itin svarbus poilsis, kuris nebus lengvas, nes pilvas tikrai bus didžiulis ir jį teks nešioti ilgai. Vaikeliai gims mažesni – retai kuris dvynys gimsta sverdamas tris kilogramus. Net jei ir gimsta, tarkime, sverdami po 2,5 kg kiekvienas, tai jau penki kilogramai, o dar vandenys ir placenta prideda po 2 kg… Taip pasiskaičiavusios, maždaug suprasite, kokį svorį teks nešioti. Be to, vyro ir visos šeimos palaikymas labai svarbus. Jis turi būti ypač didelis, nes tai vargšei moteriai prireiks milžiniškų jėgų ir pastangų.
Gimsta anksčiau
Nebūtinai dvyniai gimsta tik po cezario pjūvio operacijos, dažnai taip nutinka natūraliai, jei jų pozos gimdoje yra taisyklingos, t. y. galvutės žemyn. Kadangi vaisiai paprastai būna mažesni, pats gimdymas nebūna itin sunkus. Jeigu nuteka vandenys arba sutrumpėja gimdos kaklelis, gimdymo takai nespėja pasiruošti visam procesui, tuomet tenka operuoti. Gali nutikti ir taip, kad vienas gimsta pats (guli taisyklingai pasiruošęs), o kitą (tarkime, kojinė pirmeiga) tenka išimti per cezario pjūvio operaciją.
Komplikacijų, gimdant dvynius, pasitaiko dažniau, ypač jei jie yra monochorioniniai (dalijasi viena placenta). Jei dvyniai dizigotiniai, dažniausiai gimdymas vyksta taip – gimsta vienas kūdikis, po to kitas ir tik po to abi placentos. Gali būti ir taip – pirma vaisius, po to jo placenta. Jei dvyniai dalijasi viena placenta, jiems dažniausiai atliekamas cezario pjūvis.
