Nereta situacija, kai poroje vienas iš partnerių nori vaiko, o kitas – dar abejoja. Panašų laišką gavo ir mūsų redakcija, kurį komentuoti paprašėme specialistės.
„Aš jau norėčiau turėti vaikelį, tačiau vyras norėtų dar palaukti 5 metus (esame pakankamai jauni, abu 23 metų.). Kaip tartis ir rasti kompromisą su vyru dėl vaikučio?“
Į klausimą atsako individualiosios psichologijos konsultantė Gabija Jurgelytė.
Sveiki, Vilma,
Atsakymą į Jūsų klausimą man kažkaip labai norisi pradėti nuo to, jog taip – Jūs jauni ir ne – tai nieko nereiškia. Šiandieninė visuomeninė santvarka suteikia mums daug laisvės: nebėra aiškių ribų, kaip baigti mokslus, kada auginti vaikus ir kiek kartų pakeisti profesinį kelią. Nebėra vienareikšmių atsakymų į klausimus. Tai didelė atsakomybė, o taip pat – neišsenkanti galimybė kurti: save, savo ir vyro santykius ir tai, ką gražiausio šie santykiai gali duoti – vaikus…
Šis kūrybinis procesas jau prasidėjo. Jūs jau jaučiate, kad norite vaikučio, galvojate apie tai, kalbate su vyru, jisai apie tai galvoja, Jūsų nuomonės nesutampa. Taigi vaikas, net ir negimęs, jau egzistuoja Jūsų tarpusavio santykiuose. Ir šis etapas, kai kūdikis jau gimęs mintyse, žodžiuose ir širdyje, yra labai svarbus. Jis suteikia kiekvienam iš Jūsų galimybę išsiaiškinti skirtumus ir galimus nesutarimo šaltinius dar vaikui negimus, taigi ne taip aštriai ir skausmingai.
Tam, kad su kuo nors susitartumėme pirmiausia reikia išsiaiškinti apie ką tariamės. T.y. kompromiso objektą. Jūs galite sakyti, kad tai juokinga, akivaizdu, jog kalba eina apie „kūdikį“ ir nelabai čia yra apie ką aiškintis. Tačiau iš tiesų, atėję iš skirtingų šeimyninių aplinkų, mes atsinešame skirtingas patirtis apie daugumą dalykų. Tam tarpe ir ką reiškia auginti vaikus. Ar tai lengva ir smagu? Prasminga ir reikalinga? Reikalauja daug finansinių bei laiko išteklių?
Todėl siūlyčiau Jums ir Jūsų vyrui pagalvoti, kas kiekvieną iš Jūsų gąsdina, neramina ir verčia susilaikyti nuo vaikučio, o kas skatina, traukia, kviečia susilaukti jau šiandien. Nepaisant to, kad iš Jūsų laiško sprendžiant galima pagalvoti, jog pozicijos skirtingos, t.y. Jūs matote teigiamą pusę, o Jūsų vyras – labiau negatyvią, greičiausiai taip nėra. Esu tikra, kad kiekvienas iš Jūsų savyje jaučiate ir postūmį ir susilaikymą, ir norą ir dvejonę. Tik panašu, kad viename stipresnis noras, o kitame abejonė.
Tad kviečiu Jus susipažinkite su vienas kito vidiniu vaiku. Galbūt Jumyse šis vaikas nori kūdikio, nes jaučiasi vienišas santuokoje, galbūt Jūsų vyro vidinis vaikas nenori konkurencijos, nerimauja, kad jam nebeliks finansinių išteklių ar laiko žaidimams. Galbūt Jūsų vyras bijo prarasti Jus kaip seksualinę partnerę, o Jūs… gal to norite? Ši pažintis nėra paprasta, joje mes pamatome sau artimo žmogaus egoizmą ir atsisveikiname su rožiniais akiniais. Tačiau kartu atrandame galėjimą būti savimi ir būti su kitu daugiau. O į tą daugiau pasikviesti ir trečią, o gal ir ketvirtą ir penktą…
