Dažnai užsisukę kasdieniame šurmulyje ir reikaluose pamirštame nuoširdžiai pasikalbėti su vaikais, todėl santykiai tampa formalūs, tarp vaikų ir tėvų atsiveria emocinė tuštuma. Kaip to išvengti?
Rašytoja Jamie Harrington rado išeitį iš šios situacijos – ji suformulavo keturis klausimus, kuriuos kasdien reikia užduoti savo vaikui. Jamie papasakojo, kaip jai pavyksta išlaikyti kontaktą su vaiku, dirbant praktiškai be išeiginių: „Turiu vis mažiau laiko, kurį galiu paskirti dukteriai. Bet net ir būdama labai užsiėmusi, kasdien skiriu 15 min. nuoširdiems, atviriems pokalbiams.
Manau, tokiu būdu tarsi palieku atviras duris, kad prireikus duktė galėtų papasakoti man tai, kas jai iš tiesų svarbu. Nemanykite, kad kasdien sulaukiu išsamaus pasakojimo, dažnai duktė apsiriboja vienu – dviem žodžiais, bet būna ir taip, kad imame aptarinėti svarbias jai temas. Kasdien užduodu šiuos klausimus ir įdėmiai klausau atsakymų. Man svarbu žinoti, kad duktė rami – aš šalia.”
Taigi štai keturi klausimai, kurie padės išsaugoti su vaiku šiltą, nuoširdų ryšį, net jei nepavyksta daug bendrauti:
1. Kaip praėjo diena?
Jei iš pradžių vaikas nenori pasakoti ar atsakinėja trumpai – „blogai”, „gerai”, „normaliai” ir pan., nereikia daryti apklausos, traukti iš jo kiekvieną žodį. Galima pasakyti: „Na, gerai, nenori, nepasakok, bet žinok – man tai įdomu. O aš šiandien veikiau tą ir tą…” Laikui bėgant net uždariausias, savarankiškiausias vaikas pradės dalintis su jumis tuo, kas guli jam ant širdies. Patikrinta praktiškai. Beje, su vyrais ši taktika irgi veiksminga.
2. Kaip sekasi tavo draugams?
Galima paklausti apie konkretų draugą, jeigu žinote apie įvykius iš jo gyvenimo, o galima klausti apie visus draugus. Pavyzdžiui: „Kaip manai, kuris iš tavo draugų man labiausiai patinka? Kodėl? Papasakok apie geriausią savo draugą. Kokių savybių turi turėti geras draugas? Ką smagiausia tavo draugas yra tau padaręs? Kuriais savo draugais labiausiai didžiuojiesi? Kodėl? Ar pasakojai savo draugams apie mane? Jei sužinotum, kad tavo draugas kažką pavogė, ką darytum?” Kaip suprantate, tai klausimai įvairiam amžiui ir įvairiems atvejams.
3. Kas gero šiandien įvyko?
Net lietingiausią ir niūriausią dieną po matematikos kontrolinio galima pagalvoti ir atsiminti malonių smulkmenų. O jei nepavyksta atsiminti, imti ir sugalvoti, kaip save pralinksminti ir pradžiuginti. Pavyzdžiui, neplanuotai nueiti į kiną, visai šeimai pažaisti stalo žaidimą ar atsigulti ir pasvajoti, kaip ir kur atostogausite ar praleisite artimiausią savaitgalį. Tokios fantazijos ir jus, ir vaiką išves nuo sunkių minčių į teigiamas emocijas.
4. Ar tau reikalinga pagalba?
Visi žinome, kaip sunku paprašyti pagalbos. Vaikas, kuris neįpratęs sulaukti pagalbos dėl smulkmenų, juo labiau nesikreips į jus iškilus sudėtingesnei situacijai, todėl reikia pradėti nuo mažų dalykų – padėti susitvarkyti kambarį, paruošti pamokas, rasti sprendimą, kilus sunkumams. Nebijokite išlepinti sūnaus ar dukters, juk kuo daugiau padedate su smulkmenomis, tuo didesnė tikimybė, kad kilus rimtam konfliktui vaikas kreipsis patarimo į jus. Žinoma, tai nereiškia, kad reikia viską daryti už vaiką.
Ir dar nedidelis, bet svarbus patarimas – klausydamiesi vaiko pasakojimo, neskubėkite smerkti, komentuokite tik tada, kai jūsų paklausia. Tegu jūsų akys būna viename lygyje (jei vaikas mažas, pasilenkite prie jo, paimkite jį ant rankų ar atsisėskite šalia). Neignoruokite fizinio kontakto, apsikabinkite, paimkite už rankos. Jei jūsų nuotaika prasta ar neturite laiko, sąžiningai pasakykite vaikui apie tai ir susitarkite, kada vėliau galėsite pasikalbėti.
