Pažvelkite pro langą ir pasakykite, kiek matote lakstančių, žaidžiančių vaikų? O kiek jų būdavo, kai patys buvote vaikai?
Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, Marginame kiaušinius: darbo nedaug, o rezultatas geras
Originalaus verslo idėją vilnietei pasufleravo motinystėLietuvoje fiziškai aktyvesni berniukai nei mergaitės. Tarptautinio šeimų gyvensenos tyrimo duomenimis, pusės Lietuvos ikimokyklinukų fizinis aktyvumas yra nepakankamas, t. y. jie iš viso nesimankština arba mankštinasi retai. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos inicijuojamo mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimo duomenis, tik kas penkta mergaitė ir mažiau nei kas antras berniukas Lietuvoje laikomi pakankamai fiziškai aktyviais.
Lietuvoje pastebėta visame pasaulyje ryškėjanti tendencija, kad antsvorio turintys vaikai užauga ir tampa antsvorio turinčiais suaugusiais, kurių vaikai taip pat turi antsvorio.
Nejudėjimo pasekmės
Nutukimas ir viršsvoris sukelia tokius sveikatos sutrikimus kaip miego, ortopedinės problemos ar širdies ir kraujagyslių ligos bei diabetas, kurie atsiranda dėl sutrikusios medžiagų apykaitos. Taip pat galimos psichosocialinės problemos (patyčios, depresija, sutrikusi gyvenimo kokybė). Svarbu paminėti ir faktą, kad nejudriems vaikams nutukimo rizika padidėja 2 kartus.
Reguliarus sportas ir aktyvi fizinė veikla yra itin naudingi organizmui, nes greitina medžiagų apykaitą ir mažina svorį, gerina raumenų ir širdies raumens jėgą, stiprina kaulus, mažina cholesterolio koncentraciją, reguliuoja arterinį kraujo spaudimą, gerina nuotaiką, koordinaciją, pusiausvyrą, ištvermę. Tai tampa aktualu ne tik suaugusiems, bet ir vaikams, kuriems dėl jau minėto judrumo mažėjimo nustatoma diagnozė – antsvoris ar nutukimas, o lėtinės ligos užpuola jau ir jaunus.
Tėvai – pavyzdys vaikams
Nustatyta, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai, kurių tėvai nesportuoja, sekdami tėvų pėdomis, taip pat nesirinks aktyvaus gyvenimo būdo. Taigi, vaikystė yra labai svarbus gyvenimo etapas, nes būtent šeimos aplinkoje formuojasi vaikų įpročiai. Vyresni šeimos nariai turėtų nepamiršti judėti ir būti sektinu pavyzdžiu mažiesiems bei įtraukti juos į aktyvų gyvenimo būdą. Kiekvienam žmogui turėtų būti norma elementari rytinė bent kelių minučių mankšta.
Dažnai suaugusius nuo sporto atbaido vyraujantys stereotipai, kad užsiimti sportu ir būti fiziškai aktyviais – brangu. Palaikyti fizinį aktyvumą galime ir nelankydami sporto klubo, juk tai galime daryti praktiškai bet kur, o ir ypatingų priemonių tam nereikia. Pavyzdžiui, nemokama sporto salė – laiptai. Kiek mieste yra parkų, kuriuose galima bėgioti ar pasivaikščioti! Jei naudojatės viešuoju transportu, išlipkite pora stotelių anksčiau ir likusį kelią eikite pėstute. Paprasta ir nieko nekainuoja!
Specialistų teigimu, būtent toks buitinis fizinis aktyvumas yra naudingesnis nei tik vienas kartas sporto klube. Vadinasi, daug svarbiau, kad jūsų vaikas užsiimtų vienokia ar kitokia fizine veikla – tai gali būti tiesiog pasivaikščiojimai pėsčiomis, pasivažinėjimai dviračiais kartu su šeima ar krepšinio ar futbolo žaidimas kieme su kaimynų vaikais.
Motyvuokite vaikus judėti
Skatinkite vaikus išbandyti skirtingas sporto šakas ir atrasti sau priimtiniausią, ugdykite poreikį judėti. Idealiu atveju, kai tėvai mėgsta aktyvų laisvalaikį ir propaguoja sveiką gyvenimo būdą, tuomet sportas natūraliai tampa šeimos laisvalaikio dalimi ir vaikui ugdomas savaime suprantamas poreikis.
Jei šeimos įpročiai nėra tokie sportiški ir aktyvūs, tuomet labiau tikėtinas antrasis scenarijus, kuomet tėvai tiesiog užrašo vaiką į vieną ar kitą sporto būrelį mokykloje. Čia kyla abejonė, ar vaikui patiks ši nauja veikla, ar jis tiesiog jaus prievolę lankyti tuos sporto užsiėmimus, nes ten jį užrašė tėvai. Taigi svarbu stebėti sportuojantį vaiką, domėtis, kaip jam sekasi.
Motyvuokite vaikus, parodydami savo pavyzdį, papasakokite apie sporto teikiamą malonumą, judėjimo džiaugsmą, įdėtas pastangas ir įgytus įgūdžius. Parodykite vaikui, koks malonus procesas, žaidimas, o būti geriausiu ir visada trokšti laimėti – nėra pats svarbiausias dalykas.
Dar vienas būdas vaikus sudominti sportu – nusiveskite vaikus į sporto varžybas, papasakokite tų sporto šakų ypatybes, pristatykite žaidėjus, paaiškinkite taisykles. Vaikui parodžius susidomėjimą sporto šaka, leiskite jam jį išbandyti.
Skirtingo amžiaus vaikams – skirtingos veiklos
Fizinis aktyvumas būtinas visiems – tiek patiems mažiausiems vaikams, tiek ir sulaukusiems brandžios senatvės. Suprantama, kiekvienam amžiaus tarpsniui – skirtingas ir individualus. „Impuls“ sporto klubo trenerė Ieva Juknytė teigia, kad vaikai auga ir vystosi skirtingai, tad skirtingo amžiaus vaikams specialistai rekomenduoja užsiimti skirtingomis fizinėmis veiklomis.
I.Juknytės teigimu, patys jauniausi 2-3 metų vaikai susistemintiems fiziniams pratimams dar tiesiog per maži, jie tik mokosi judėti – bėgioti, šokinėti, gaudyti ir pan. Prižiūrint profesionalams, tinka atlikti specialius gimnastikos pratimus, žaidimus vandenyje.
Vyresniems ikimokyklinukams trenerė siūlo įvairius aktyvius žaidimus, estafetes, šokinėjimą per šokdynę, per gumytę, bėgiojimo žaidimus, gaudynes, šokius, važinėjimąsi triračiu.
Pradinukai ir iki 10 metų moksleiviai jau įgyja motorikos įgūdžių ir savisaugos instinktą, todėl jau gali žaisti komandinius žaidimus ir pradėti lankyti tokius sporto būrelius kaip gimnastika, krepšinis, futbolas, tenisas, dviračių sportas ar plaukimas.
Vyresniems moksleiviams jau rekomenduojamas grubesnis komandinis sportas, lengvoji atletika, bėgimas, irklavimas. Vyresnių klasių moksleiviams galima pradėti lankyti treniruoklių salę ir užsiimti treniruotėmis su svoriais, prižiūrint treneriams.
