Psichologai tvirtina, kad vaikų tinginystė neatsiranda tuščioje vietoje. Galbūt atidžiau pasižiūrėję į savo atžalą rasite tikrąsias šio erzinančio elgesio priežastis.
1. Motyvacijos trūkumas
Prisiminkite, su kokiu užsidegimu vaikai užsiima tuo, kas jiems patinka. Tačiau vos tik suaugusieji namų darbus paverčia varginančia pareiga, nuobodžiu ir monotonišku rūpesčiu, vaikas praranda susidomėjimą ir bet koks užsiėmimas tampa našta.
2. Temperamentas
Psichologiniai ypatumai ir individualūs asmenybės bruožai – tai įgimti dalykai. Mažas flegmatikas bus lėtas, nors iš šono atrodo, kad jis nieko nenori daryti. Ir neverta jo skubinti, mat jis dirbs savu tempu. Kartais tingiais laikomi ir mažieji cholerikai, kurie mėgsta žaisti, tačiau jiems žaislų tvarkymas – nuobodus užsiėmimas.
3. Nepasitikėjimas savo jėgomis
Kartais už tinginystės slepiasi nenoras išmokti kažką naujo, nesėkmės baimė. Jeigu vaikas nepasitiki savo jėgomis, gėdijasi, yra psichologiškai priklausomas nuo savo tėvų, jis dažnai baiminasi naujų pareigų ir užsiėmimų. Nes suaugusieji nenori imtis tų darbų, kuriuose jaučiasi nevykėliais. Tik save tokiais atvejais pateisina, o vaikui priklijuoja tinginio etiketę.
4. Pervargimas
Jeigu vaikų dienotvarkė labai įtempta (vaikų darželis/mokykla, baseinas, šokių būrelis ir t. t.), tinginys gali užvaldyti vien dėl elementaraus pervargimo.
Be to, tingumas gali atsirasti kaip atsakas į žaidimų ir judrios veiklos stygių, kai tėvai bando ugdyti vunderkindą. Tokiu atveju ikimokykliniais metais vaikas nuolat mokosi, o jo poreikis žaisti ir nuolat judėti yra nepatenkinamas. Atsiranda banalus psichologinis nuovargis, kuris pamažu virsta nenoru veikti.
5. Perdėta globa
Kartais patys suaugusieji išmoko vaikus tingėti, apribodami jų savarankiškumą dar vaikystėje. „Kodėl tu taip ilgai kuitiesi? Duok, padėsiu”, – nuolat kartoja mamos ir močiutės, ir puola rinkti už vaiką žaislus, maitinti jį ir rengti. Žinoma, suaugę žmonės daro tai daug greičiau ir rūpestingiau, tačiau taip jie išugdo vaiko įprotį laukti, kol kiti už jį viską padarys.