Didžiausia tėvų svajonė – kad vaikui sektųsi darželyje, mokykloje, vėliau – kitose mokymosi įstaigose ir tai atvestų į profesinę sėkmę.
Deja, kartais ilgi mokslo metai šeimai atneša ne tik pasiekimo ar pasididžiavimo jausmą, bet ir iššūkių. Sunkiausia – susidūrus su vaiko nenoru mokytis, vengimu atlikti namų darbus ar net bėgimu iš pamokų. Apie tai, kaip motyvuoti vaikus mokytis, kokių klaidų vengti ir kaip sustiprinti vaiko savarankiškumą, kalbamės su vaikų ir paauglių psichologe, leidyklos „Šviesa” knygų „Vaikas pokyčių kelyje” ir „Ypatingas vaikas – vienas ar kiekvienas” autore Asta Blande.
Kokiais būdais, pasitelkiant skatinimą, derėtų koreguoti vaikų suvokimą ir elgesį mokykloje?
Visų pirma, reikia galvoti apie vaiko poreikius. Per visus mokslo metus svarbu būti šalia jo, kalbėtis apie vaikui įdomius ir aktualius dalykus. Tėvams patarčiau kartu su savo atžala aptarti norų ir galimybių ribas bei išsikelti realius tikslus semestrui ar net visiems mokslo metams. Jei yra būtinybė – padėkite spręsti sunkumus ir nukreipkite į reikalingus veiksmus ar pokyčius, kurie padėtų vaikui gauti reikiamas pamokas.
Tėvai privalo būti vienoje komandoje su mokytojais, teirautis jų įžvalgų apie vaiko pasiekimus, stipriąsias puses bei silpnųjų tobulinimą. Vaiko elgesį ir sprendimus ypatingai įtakoja pačių tėvų pavyzdys. Todėl nuolat tobulėkite ir mokykitės patys – teigiamą rezultatą atneš konkretūs veiksmai, o ne pamokymai.
Kas padeda geriau suprasti vaiko poreikius ir padeda jam tobulėti?
Vaikai yra skirtingi, todėl ir keliai į jų pasaulį negali būti vienodi. Nuoširdžiai bendraujant galima nuversti kalnus ir rasti tinkamiausią būdą, kaip sustiprinti vaiko norą mokytis. Kai kuriems vaikams svarbu išbandyti kuo daugiau veiklų ir vėliau apsispręsti, kuri iš jų jiems artimiausia. Yra tokių vaikų, kuriems būtina turėti šalia vieną ar kelis draugus, su kuriais smagu ne tik sportuoti ar žaisti, bet ir kartu mokytis – tada jie jaučiasi puikiai. Vadinasi, tam, kad vaikas norėtų veikti – visuomet reikės geros draugijos. Į tai tėvai taip pat galėtų atsižvelgti.
Dalis vaikų yra ypač jautrūs suaugusiojo asmenybei. Dažnai jie renkasi veiklą pagal tai, kas yra tos veiklos vadovas ar mokytojas. Tad vienas iš namų darbų tėvams – ne tik kartu su vaiku pasirinkti norimą veiklą, bet ir pabendrauti su būrelio vadovu. Taip pat patariu tėvams nepamiršti nuoširdžiai klausytis, atsisakyti kritikos, išankstinių vertinimų bei pasidalinti istorijomis ir pamokomis iš savo gyvenimiškos patirties.
Kokie tėvų veiksmai ar žodžiai gali būti lemtingi vaiko požiūriui, net jei apie tai tėvai ir nesusimąsto?
Vaikai yra jautrūs bet kokiai tėvų išsakomai nuomonei. Kartais ta nuomonė nieko nelemia, tačiau kartais – gali daryti didelę įtaką netinkamam vaiko elgesiui mokykloje. Tėvams patarčiau atsisakyti kritikos mokytojo ir mokyklos atžvilgiu. Jei norite, kad vaikas netaptų tuo, kuris tyčiojasi ir ardo klasės atmosferą, būkite draugiški aplinkiniams, vaiko klasės draugams bei jų tėvams – rodykite tolerantiško žmogaus pavyzdį.
Šiuo metu daug kalbama apie kritinio, kūrybinio mąstymo ugdymą. Kaip jį tėvai galėtų lavinti ne tik mokyklos ar namų darbų atžvilgiu?
Šeima yra puiki terpė visapusiškam ugdymui. Artimųjų rate įmanoma sugalvoti visiems įdomios veiklos, kur mokymasis tampa malonus ir įdomus. Drauge galite pasirinkti žaidimus, filmus ir temas diskusijoms – būtent čia atsiranda unikali galimybė kritiniam mąstymui pasireikšti. Jei suaugusieji visa tai daro su meile, pagarba ir atsidavimu – tuomet jie tampa svarbiausi ugdytojai savo vaikų gyvenimuose.
Ar tiesa, kad vaikams ir paaugliams mokytis padeda nuoseklumas, kuomet tas pats dalykas yra pakartojamas ne tik klasėje, vadovėlyje, bet ir užrašuose, papildomoje, eksperimentinėje veikloje?
Mokantis labai svarbu, kad įgytos žinios ar gebėjimai būtų naudojami ir praktiškai pritaikomi. Įvairios šeimyninės veiklos, tokios kaip kelionės, iškylos, žaidimai taip pat gali būti panaudojami žinių pritaikymo tikslais. Žinoma, tai neturi virsti sunkia mokslo grandine ar kasdieniais šeimos pančiais – tiesiog reikia nuolat domėtis kuo vaikas gyvena, ką jis geba, žino, ir kur gali praversti šis jo žinių bagažas.
Vaikų gebėjimai, motyvacija ir pasiekimai skiriasi. Ką patartumėte tėvams, kurių vaikai susiduria su mokymosi ar dėmesio koncentravimo sunkumais?
Pirmiausia reikia žinoti tokių sunkumų priežastis. Kartais jos yra gana lengvai nuspėjamos, tačiau kartais reikalinga specialisto konsultacija. Žinant priežastis, tiek mokytojams, tiek tėvams būtinos rekomendacijos, kaip elgtis ir kokiais būdais suteikti pagalbą vaikui, kuris turi mokymosi ar dėmesio sutelkimo problemų. Tačiau nepamirškite, kad šeimos palaikymas yra būtinas sprendžiant panašaus pobūdžio problemas.
