Prasidėjus vasarai, aplink mirgėte mirga įvairiausių pasiūlymų vaikams rinktis stovyklas: ir pradinukams, ir paaugliams. Ar iš tiesų jos yra geriau, negu poilsis kaime pas močiutę? Ką daryti, jei vaikas sako nenorįs važiuoti į stovyklą?
Dalia klausia:
„Auginu 8 metų dukrytę, bus 9 jau tuoj. Mano klausimas būtų dėl vasaros stovyklų naudingumo vaikams: ar svarbu, kad vaikas jose dalyvautų? Mano duktė nėra buvusi jokioje, nei su nakvyne, nei dieninėje. Kiek anksčiau pasiūlydavau, sakė, kad nenori. Nors žinau, kad jos amžiaus jau daug vaikų būna išbandę skirtingų stovyklų.
Sakykite, ar verta kažkaip stengtis ir įkalbėti, kad ji išbandytų šią vasarą stovyklą? Kai būna atostogos, ji labiausiai nori važiuoti pas močiutę į kaimą. Kokią naudą duoda stovyklos vasarą su nakvyne? Ar vaikas nieko nepraras, kad jose nebus niekada?“
Komentuoja psichologė Milda Lukašonokienė / VšĮ Psichologinės sveikatos centras.
Mama Dalia uždavė šiandien daugeliui tėvų aktualų klausimą. Pastaruoju metu turbūt mažai tokių, kurie nematė skelbimų, kviečiančių vaikus vasarą mokytis užsienio kalbų, pažinti Lietuvą arba stiprinti fizinę ištvermę. Kai tokie spalvoti kvietimai šmėžuoja socialiniuose tinkluose, mokyklų stenduose, net ir į pašto dėžutę skrajučių pavidalu įkrenta, nieko keisto, kad mamos ir tėčiai, visada tik paties geriausio savo vaikams linkintys, ima ir susipainioja savo pačių mintyse: „Gal tos stovyklos tikrai niekuo kitu nepamainomas gėris?”
Tiesa ta, kad daugelio vaikų vasaros stovyklų tikslas yra labai sveikintinas: organizuoti vaikams kokybišką poilsį ir kartu padėti jiems per vasarą įgyti arba sustiprinti tam tikras kompetencijas. Reikia akcentuoti tai, kad dėl antrosios sakinio dalies šiandien vis dar kyla įvairiausių diskusijų.
Vieni teigia, kad vaikas per vasarą turėtų tik ilsėtis, tuo tarpu kiti galvoja, jog vasara – per ilgas laikas nieko ypatingo neveikti, o tik poilsiauti.
Kad ir kaip patys begalvotume, visgi tenka pripažinti tą faktą, kad vasara, kokia graži ji bebūtų, kartu yra ir tas laikas, kuomet vaikai „pameta” dalį to, ką per mokslo metus įgijo, t. y., apklausos rodo, kad dažnas po vasaros į mokyklą grįžęs pradinukas skaito prasčiau nei pavasarį, vyresnieji sunkiau „renka” užsienio kalbos žodžius ir dauguma, nepaisant to, ar jie pirmokėliai, ar jau mokyklą bebaigiantys, naujus mokslo metus pradeda dar žemesne motyvacija nei praėjusiuosius baigė.
Visa tai aiškinama tuo, kad jei vaikui visą vasarą nėra sudaromos sąlygos plėtotis jo prigimtiniam smalsumui ir kūrybiškumui, jo organizmas tai įvertins atitinkamai: diena iš dienos didėjantis noras nieko neveikti skatins vaiko pasyvumą, mažins mokymosi motyvaciją ir rudenį jam bus sunkiau nei kitiems klasės draugams įsitraukti į pamokines veiklas. Vadinasi, vasaros stovyklos veiklos, kuriose naudojami netradiciniai ugdymo metodai, gali padėti vaikui bent dalį vasaros būti aktyviam ir taip patenkinti būtent tuo raidos etapu svarbų jo poreikį judėti, pažinti, kasdien kažką naujo atrasti.
Nepamirškime ir to, kad vasaros stovyklos – puiki vieta įgyti ne tik užsienio kalbos žinių, sustiprinti meilę gimtai šaliai ar lavinti sportinius įgūdžius, bet ir puiki galimybė ugdyti bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus, jeigu jaučiame, kad vaikas jų stokoja ir dėl to prastai jaučiasi.Norisi akcentuoti ir tai, kad stovykla, nepaisant to, kokio pobūdžio ji bebūtų, stiprina ir vaiko savarankiškumą, kuris jau pats savaime susijęs su vaiko didesniu pasitikėjimu savimi pačiu. Taigi, vasaros stovykla, jeigu ten greta poilsio yra stiprinamos ir vienokios ar kitokios mokinio kompetencijos, tikrai galėtų būti puiki vasaros atostogų dalis, kuri, tikėtina, dovanos vaikui ir naujų įspūdžių, ir naujų įgūdžių. Ar tik stovykloje galima visa tai atrasti? Nebūtinai.
Visgi jei grįžtume dar prie stovyklų, atminti svarbu ir tai, kad vaikas pasinaudos visais stovyklos teikiamais malonumais tik tuo atveju, jei ten jis jausis jaukiai.
Ne paslaptis, kad net ir pati geriausia stovykla pasaulyje nebus miela vaikui, jeigu jam, prie šeimos itin prisirišusiam, teks pirmą naktį ten praleisti be tėvų.
Lygiai taip pat nepatiks stovykla (kokia ji ypatinga bebūtų) ir vaikui, kuris labiau už viską mėgsta poilsiauti artimų draugų būryje arba užsiimdamas išskirtinai kokiu vienu konkrečiu pomėgiu.
Kai kalbame apie stovyklą, tikrai bene svarbiausia yra tai, kad vaikas joje jaustųsi jaukiai. Jeigu jūs, Dalia, sakote, kad Jūsų dukra mieliau renkasi vasarą leisti kaime pas močiutę, – puiku. Vadinasi, jei neišleistumėte važiuoti jos į kaimą, tikėtina, mergaitė prarastų daugiau nei nevažiuodama į stovyklą, kurios ji net nenori.
Antra vertus, labai dažnai būna ir taip, kad vaikas gal ir norėtų pamatyti stovyklos gyvenimą iš arčiau, bet jaučia, kad mama dar tam nepasiruošusi. Tokiais atvejais vaikai labai dažnai ima ir ramybės dėlei sako nenorintys niekur važiuoti, nors giliai širdyje labai to nori ir laukia, kad tik kas paskatintų žengti į tą pusę, pabandytų įtikinti, kaip ten galėtų būti įdomu.
Ar vidumi nejaučiate, kad taip galėtų būti ir su jūsų mergaite? Jeigu kada širdimi pajaustumėte savo vaiko nuomonės susvyravimą, užuot klaususi „Ar norėtum važiuoti į stovyklą?“, pabandykite padrąsinti tai padaryti. Tiesus klausimas gali išgąsdinti, tuo tarpu padrąsinimas įkvepia pasitikėti savimi ir tuo, kad tu jau pakankamai brandus išbandyti naują veiklą.Pakalbėkite ir apie tai, kas slepiasi už dukters nenoro stovyklauti su bendraamžiais. Gal paaiškės, kad to visai ir norėtųsi, tik nedrąsu vienai? Jeigu tikrai taip, tada juk galima stovyklauti kartu su drauge: ir drąsiau, ir smagiau, o ir iššūkis įveiktas.
Žinoma, būtų geriau, jei pirmuosius kartus mergaitė stovyklautų dieninėje stovykloje. Jeigu dukra pajaus, kad stovyklų aplinka jai tinka ir patinka, galite kitiems metams jau planuoti ir stovyklas, kurių metu vaikai nakčiai negrįžta namo.
Einant į naujas veiklas mažu žingsneliu yra didesnė tikimybė, kad nežinomybė mūsų neišgąsdins, o, priešingai, sustiprins norą dar labiau ją pažinti.
Ir pabaigai labai norisi jus, Dalia, pačią padrąsinti: esate puiki mama ir džiugu, kad užduodate klausimų, kas būtų geriausia Jūsų mergaitei. Kai atsakymų į šiuos klausimus ieškome savarankiškai, dažnai būna taip, kad nejučia ir to visai nenorėdami imame lyginti savo vaikus su jų bendraamžiais. Tada pastebime, kad šis, štai, į stovyklą kasmet važiuoja, anas, žiūrėk, dar nė karto nevažiavo, bet jau šiemet važiuos. Jei gerai pagalvotume, iš tikrųjų juk jokio skirtumo, kaip daro kiti.
Jūs auginate dukrą, kurios tokios pačios neturi niekas kitas. O jei ir yra kur nors panaši, ji tikrai neturi tokio paties kaimo ir močiutės jame – tokios, kokią turi jūsų dukra.
Kalbėkitės su mergaite ir apie vasarą kaime, ir apie stovyklas. Tikiu, greitai pajusite, kas jai dabartiniu momentu tikrai artima, ir į kokias dalis ji nori savo vasarą dalinti. Jeigu išgirsite, kad yra kažkas, dėl ko pati dukra dvejoja, būkite šalia ir kalbėkitės, kaip tą kažką išspręsti. Jūsų abiejų tikslas juk yra vienas: dukra nori turėti gražias atostogas, o jūs esate pasirengusi jai padėti tokias turėti.
Gražios vasaros!
Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama” dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.
