Šiandien nieko nebenustebins jau taisykle tapusi frazė „Mokykla naikina kūrybingumą”.
Ar jau turite TAVO VAIKO programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir skaitykite mus dar patogiau: „iPhone“, „Android“.
NASA sukurta metodologija paremti ilgalaikiai tyrimai rodo, kad pradėjusių eiti į mokyklą vaikų kūrybingumas krenta nuo 98 proc. (tiek jų būna kūrybingi 3-5 m. amžiaus) iki 30 proc. (8-10 m. amžiaus) ir 10 proc., kai jiems sukanka 13-15 metų. Ugdymui skirtų žaislų ekspertas, „Edukaciniai.lt” vadovas Arūnas Užupis sako, kad atsakingi tėvai privalo įnešti savo indėlį ir po pamokų skirti laiko ne pagalbai ruošiant namų darbus, o vaikų kūrybingumo „atstatymui” ir ugdymui.
Arūnai, jūs dirbote vadybos ir ekonomikos universitete, pats esate verslininkas, be to, važinėjate po tarptautines su ugdymu susijusias parodas, bendraujate su ugdytojais visame pasaulyje. Koks yra verslo ir edukacijos pasaulio požiūris į tai, ką mūsų vaikai turėtų mokėti ateityje, ir į kūrybingumą?
JAV yra gimęs terminas „XXI amžiaus įgūdžiai”. Svarbiausi iš jų – kūrybingumas, kritinis mąstymas, komunikabilumas ir bendradarbiavimas. Tik juos turintis žmogus gali daryti inovacijas, sėkmingai dalyvauti ir vadovauti, priimti protingus sprendimus. Šių įgūdžių svarba pripažįstama labai plačiai, verslo pasaulyje tai jau yra savaime suprantamas dalykas, tačiau vis nepavyksta atrasti, kaip padaryti, kad jų ugdymas taptų švietimo sistemos dalimi.
Dažnai manoma, kad jei žmogus kūrybingas, jis nebus kruopštus, punktualus ar atsakingas.
Manau, ne už kalnų tas laikas, kai paprastesnius, kūrybingumo nereikalaujančius darbus atliks… dirbtinio intelekto mašinos. Todėl manau, kad dabar pats laikas nustoti žmones ruošti tam, ko nebus.
Žinoma, toks stereotipinis požiūris į kūrybingumą nepadeda geriau suvokti jo svarbą. Jis kilo, nes anksčiau kūrybingumas buvo suprantamas tik kaip „meniškų” žmonių, kurie iš prigimties būdavo mažiau kruopštūs ar smulkmeniški, užsiėmimas.
Tačiau turime suvokti, kad kūrybingumas yra ne charakterio savybė, o mąstymo būdas, kurį su tam tikrais pratimais galima „įsijungti” ir pasitelkti tuomet, kai reikia naujų idėjų ar konkrečių problemų sprendimų.
Beje, esu įsitikinęs, kad kūrybingumas ir kritinis mąstymas yra labai svarbūs įgūdžiai viename, nes kūrybinio mąstymo metu sau keli tikslą sugeneruoti kuo daugiau idėjų, o po to turi įsijungti kritinis mąstymas, kad atsirinktum pačias geriausias.
Kaip tarptautinės verslo įmonės ir kaip dėstytojai, ruošiančios dirbti pasaulinėje rinkoje, žiūri į kūrybingumą?
Versle populiaresnis su juo susijęs terminas – inovacijos. Akivaizdu, kad lyderiaujantis verslas suvokia, jog jų nebus be kūrybingumo.
Tačiau, mano galva, organizacijos dar turi daug tobulėti, kol jose kūrybingumas ir inovacijos taps ne mažų žmonių grupelių, o visos įmonės reikalu. Noriu pasidžiaugti, kad Lietuvoje ISM universitetas, suvokiantis kūrybingumo svarbą ir skiriantis nemažą dėmesį jo ugdymui, ir kad kiti šalies universitetai eina tuo keliu. Būtų labai džiugu, jei ir tradicinės mokyklos atkreiptų dėmesį į šį įgūdį ar bent jau jo neslopintų.
Grįžkime prie mokyklinio amžiaus vaikų. Ar jiems kas nors padeda tapti kūrybingiems?
Jeigu atvirai, mano nuomone, atmetus keletą pažangesnių mokyklų, didžiojoje daugumoje kūrybingumo ugdymas nevyksta. Iš tikrųjų, kaip pasakė žymus kūrybingumo advokatas Ken Robinson, „In the schools we unlearn creativity” („Mokyklose mes ne išmokstame, o „atmokstame” kūrybingumą”). Ir tai yra šiandieninė realybė… Atsimenate, kaip kalbėjome, kad 98 proc. penkiamečių yra labai kūrybingi? Tarp baigusių mokyklą ir universitetą 22 metų amžiaus jaunuolių tokį kūrybinį intelektą turi tik 2 procentai. Tie 2 proc. šiuo metu ir keičia mūsų visuomenę. Ir įsivaizduokite, kaip ji vystytųsi, jei tas procentas siektų 10, 20, 30…98!
Ar turi keistis (Lietuvos) visuomenės požiūris į kūrybingumą?
Būtinai ir tikiuosi, kad keisis. Aš tikiu, kad neužilgo ateis tas laikas, kai mes suprasime, kad kūrybingumo įgūdžiai yra tokie pat svarbūs kaip skaitymas ir matematika. Pasikeitus požiūriui prasidės ir tikrasis progresas, apie kurį mes tiek daug kalbame, bet nieko nesugebame padaryti.
O ką patartumėte kūrybingų vaikų tėvams?
Pirmiausia patarčiau nenaikinti kūrybingumo. Leiskite vaikams maksimaliai bandyti, kurti. Tegu jie būna smalsūs, drąsūs ir išskirtiniai, nebūtinai visur ir visada atitinkantys visuomenės normas ir standartus. Jei tai pavyks, kūrybingumas augs idealiomis sąlygomis. Priemonės šį augimą stiprinti gali būti ir kūrybiniai konstruktoriai, nevaržantys mąstymo instrukcijomis, ir kartoninės dėžės ar tiesiog baltas lapas su pieštuku. Kūrybingumui ugdyti tinka viskas, išskyrus standartus ir instrukcijas.