Paskutines vasaros dienas vis dar norisi praleisti gamtoje – miškuose, pievose, prie ežerų. Tačiau gamtoje knibžda įvairiausių gyvių, galinčių netikėtai sugadinti ramų poilsį. Specialistės papasakojo, ką daryti įsisiurbus dėlei ar erkei, atskleidė, kaip elgtis prasidėjus alerginei reakcijai ar netyčia prarijus širšę, ir patarė, kokių veiksmų derėtų imtis įkandus gyvatei.
Kaip teisingai ištraukti erkę?
Bene dažniausiai gamtoje susiduriama su erkėmis. Pasak BENU vaistininkės Loretos Tamošauskienės, erkę ištraukti rekomenduojama specialiu erkių traukikliu, kurį galima įsigyti vaistinėse. Taip pat tinka ir kuo smailesnis pincetas.
„Traukikliu derėtų švelniai užkabinti kuo arčiau odos ir erkės galvos, nespausti pilvo. Tada – vienu tiesiu, tvirtu judesiu ištraukti ją į viršų, o įsisiurbimo vietą nuplauti muilu, vandeniu, dezinfekuoti vandenilio peroksidu ar nuvalyti spiritine servetėle. Jokiu būdu neteplioti aliejais, nesukinėti, netraiškyti erkės“, – pataria vaistininkė.
Ištraukus erkę, įkandimo vietą reikėtų stebėti – po 2-4 savaičių galima pasidaryti kraujo tyrimus, o jei neįprasti simptomai pajuntami anksčiau, derėtų kreiptis į gydymo įstaigą.
Medicininės dėlės gamtoje – retas atvejis
Maudynės ežere neretai gali pasibaigti dėlės įsisiurbimu. Pasak L. Tamošauskienės, įsisiurbusias dėles reikėtų paprastai nuimti ranka ar spiritu suvilgytu tamponu. „Ypatingos žalos dėlės nepadaro, nebent jų įsisiurbia kelios dešimtys. Jos yra pavojingesnės žmonėms, kurie vartoja kraujo krešumą mažinančius vaistus – tačiau net ir tokiu atveju dėlių turėtų įsisiurbti virš 20. Jei taip nutinka, reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą“, – sako L. Tamošauskienė.
Gamtoje sutinkamų dėlių nederėtų painioti su medicininėmis dėlėmis, kurios naudojamos gydymo tikslais ir yra auginamos laboratorijose. Anot vaistininkės, gamtoje medicininės dėlės retai sutinkamos, gydymui jos nėra naudojamos.
Sveikam žmogui angies įkandimas nėra mirtinas
Lietuvoje kasmet registruojama 60-70 angies įkandimo atvejų. Pasak „Tavo klinika“ šeimos bei vidaus ligų gydytojos Rūtos Maciulevičienės, apie 15 proc. jų vertinami kaip sunki intoksikacija ar alerginė reakcija, o mirtinų atvejų pasitaiko itin retai – nuo 1 iki 7 mirčių per metus visoje Europoje.
Anot gydytojos, įkandus gyvatei, visada reikia kreiptis į gydytojus, net jei įkandimas atrodo nežymus. „Taip yra todėl, kad kartais simptomai pasireiškia ne iš karto: patinimas, skausmas, kraujavimas, kvėpavimo ir kraujotakos bei širdies veiklos sutrikimai gali pasireikšti po kelių valandų“, – sako R. Maciulevičienė.
Lietuvoje gyvena vienintelė nuodinga gyvatė – paprastoji angis, kurios įkandimas sveikam suaugusiam žmogui paprastai nėra mirtinas. „Jis pavojingas vaikams ir senyviems žmonėms bei tiems, kurie serga širdies ar plaučių ligomis. Tačiau kartais ir sveikam suaugusiajam gali pasireikšti stipri alerginė reakcija, kuri potencialiai yra pavojinga gyvybei“, – pasakoja gydytoja.
Anot R. Maciulevičienės, įkandus gyvatei reikėtų skambinti pagalbos numeriu 112, nuraminti nukentėjusįjį, nuimti žiedus, laikrodžius bei aptemptus drabužius ir imobilizuoti galūnę, kad ji kuo mažiau judėtų, laikyti ją žemiau širdies lygio. „Jokiais būdais nereikia burna iščiulpti nuodų, daryti pjūvių, užveržti galūnę turniketu ir naudoti ledą ar alkoholį“, – įspėja gydytoja.
Kuo skiriasi bičių, vapsvų ir širšių įkandimai?
Dar viena nemaloni staigmena gamtoje – bitės, vapsvos ir širšės. Pasak L. Tamošauskienės, bičių gėluonis dantytas, jis įstringa odoje ir atsiskiria nuo bitės kūno. Gėluonį svarbu kuo greičiau pašalinti – tam naudojamas pailgas, plonas daiktas, pavyzdžiui, stalo peiliukas ar kortelė.
„Širšės gėluonies odoje nepalieka, jų gėluonis yra tiesus ir lygus. Toks pats yra ir vapsvų gėluonis, tačiau šie vabzdžiai gali gelti net kelis kartus iš eilės. Po įgėlimo įkandimo vietą reikėtų dezinfekuoti, šaldyti, galima išgerti ir vaistų nuo alergijos“, – pataria vaistininkė.
Žmonės, kurie yra alergiški bičių, vapsvų ar širšių įkandimams, dažnai su savimi turi adrenalino autoinjektorius – ištikus anafilaksinei reakcijai, būtent adrenalino injekcija yra pirmoji pagalba, o tuomet kreipiamasi į medikus. Į juos, pasak vaistininkės, taip pat reikėtų skubiai kreiptis prarijus širšę ar kitą geliantį vabzdį: „Pajutus keistus simptomus, kvėpavimo sutrikimą, liežuvio tinimą, būtina kreiptis į skubios pagalbos skyrių, išgerti antialerginių vaistų.“
Įkandimo reakcijos sunkumas ir vaistinėlės turinys gamtoje
R. Maciulevičienė primena, kad vertinant bet kokio gyvio įkandimo reakcijos sunkumą galioja šviesoforo taisyklė. Žalia spalva žymi lengvą reakciją, skausmą ir tinimą, lengvą pykinimą, geltona – vidutinio sunkumo simptomus, tokius kaip greitai plintantis patinimas, kraujosruvos, mėlynės aplink žaizdą, stiprus skausmas, pykinimas, vėmimas ir šaltas prakaitas, o raudona – sunkią reakciją, pasižyminčią stipriu ir greitu tinimu, sąmonės aptemimu, dusuliu, staigiu kraujospūdžio kritimu, širdies ritmo sutrikimais, anafilaksijos požymiais.
„Keliaujant į gamtą, vaistinėlėje reikėtų turėti vaistų nuo alergijos. Adrenalino su savimi turėti verta tiems, kurie žino, jog įkandimas gali sukelti anafilaksinį šoką. Taip pat derėtų turėti priešuždegiminių odos tepalų, erkių traukiklį, ledo paketų, spiritinių servetėlių, purškalų nuo uodų ir kitų vabzdžių“, – pataria L. Tamošauskienė.
