Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.
Odos bėrimai galimi dėl daugelio priežasčių: juos sukelti gali netinkama asmeninė higiena, padidėjęs riebalinių liaukų aktyvumas, hormonų disbalansas ir dar daugelis priežasčių. Visgi, jei Jus ar Jūsų šeimos narį vargina nuolatiniai odos bėrimai, verta susimąstyti: galbūt atsakymas į Jūsų problemą slypi gydytojo alergologo kabinete.
Alerginis bėrimas – bendrinis terminas apimantis tokias alergines ligas kaip egzema (kartais vadinama atopiniu dermatitu), kontaktinis dermatitas ir dilgėlinė. Būtent šios ligos nuolat vargina net 30-40 proc. viso pasaulio gyventojų, dažniausiai užklupdamos pačius pažeidžiamiausius: nė 5-erių metukų nesulaukusius mūsų mažuosius.
Taigi, dėl ko pasireiškia alerginiai odos bėrimai, į kokius alergenus reikėtų atkreipti dėmesį ir kaip šią ligą išgydyti? Visa tai ir dar daugiau aptarsime savo straipsnyje.
Egzema (atopinis dermatitas). Kas tai?
Egzema vadinamas ilgai besitęsiantis (lėtinis), neinfekcinės kilmės odos uždegimas, kurio metu dėl nuolatinio visos odos pažeidimo, tam tikri odos lopai tampa paraudę, įskilę, niežtintys, pasireiškia
alerginis bėrimas. Liga paveikia patį didžiausią mūsų kūno organą – odą, kurios pagrindinė ir svarbiausia funkcija – apsaugoti organizmą nuo kenksmingų aplinkos veiksnių: bakterijų, virusų ir cheminių oro taršalų.
Nenuostabu, kad šiai funkcijai sutrikus atopinio dermatito simptomus papildo ir pūlingi spuogeliai, sunkiai gyjančios ir šlapiuojančios žaizdos, kurių gydymui neretai prireikia ne tik antibiotikų, bet ir hormoninio pagrindo vaistinių priemonių.
Kas ją sukelia?
Kol kas mokslininkams taip ir nepavyko vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kas sukelia egzemą. Gydytojų teigimu, dažniausiai šią ligą išprovokuoja kelių priežastinių veiksnių sąveika. Neabejotina, kad didelės reikšmės ligos atsiradimui turi genetika ir paveldimumas.
Įrodyta, kad jei bent vienas iš vaiko tėvų serga ar sirgo atopiniu dermatitu, šienlige ar kita alergine liga, tikimybė, jog jų vaikui pasireikš egzema išauga net 25-30 proc. Tačiau tai – ne vienintelis faktorius lemiantis susirgimą.
Ne mažiau įtakos ligos išsivystymui turi ir gyvenamoji aplinka, bei „pasislėpusios“ alergijos. Šios „pasislėpusios“ alergijos itin pablogina odos būklę skatindamos nesibaigiantį odos išsausėjimą, paraudimą, patinimą ir niežulį. Moksliškai įrodyta, jog net 70 proc. visų kenčiančių nuo egzemos turi bent vieną ar kelias tokias „pasislėpusias“ alergijas, tačiau pastarosios, dėl vienų ar kitų priežasčių dažnai tiesiog nediagnozuojamos.Šiuo metu jau gausu įrodymų ir sėkmės istorijų, kai atradus pasislėpusių“ alergijų sukėlėjus ir taikant atitinkamas alergeno vengimo ar alergijos gydymo metodikas nuo atopinio dermatito kenčiantiems pacientams pavyko ne tik reikšmingai sumažinti ligos paūmėjimų skaičių, bet ir efektyviai suvaldyti ligą. Todėl pasaulio alergologijos ir klinikinės imunologijos specialistai ragina atsisakyti pasenusio požiūrio ir aklo egzemos gydymo hormoniniais ir antibiotikų tepalais. Nors jie – neatsiejami pagalbininkai kovojant su šia odos liga, raktas į sėkmę – tiksli ir išsami alergijų diagnostika bei tikslingas, personalizuotas gydymas.
Dažniausiomis egzemos paūmėjimo priežastimis, ypač vaikams, tampa maisto alergenai: kiaušinis, pienas ir jo produktai, kviečiai, žemės ir lazdyno riešutai, soja, žuvis ir jūros gėrybės. Būtent šie maisto produktai ligos paūmėjimus sukelia net 90 proc. egzema sergančiųjų. Tuo tarpu likusiesiems 10 proc. paūmėjimus sukelti gali tokie įprastiniai įkvėpiami alergenai kaip katė, šuo ir namų dulkių erkės (D.farinae ir D. pteronyssinus).
Kaip ją išgydyti?
Turbūt jau supratote, kad visiškai išgydyti egzemos kol kas – neįmanoma. Jei liga pasireškia vaikystėje – gera žinia tėveliams. 70 proc. tikimybė, kad Jūsų mažasis šią ligą tiesiog išaugs, tačiau likusiems 30 proc. egzema taps nuolatine gyvenimo palydove, o Jūsų ir Jus gydančio gydytojo tikslas bus ligą suvaldyti.
Tai padės padaryti jau anksčiau aptarta būklę pabloginančių alergenų diagnostika, bei tinkama odos priežiūra:- Odos prausimas ne karštu, o drungnu vandeniu.
– Per pirmąsias 5 minutes nuo maudynių naudojami emolientai.
– Kasdienis odos drėkinimas, apsauginių kremų tepimas.
– Esant ligos paūmėjimui, pažeistų plotų gydymas pagal gydytojo rekomendacijas.
Kada apsilankyti pas gydytoją?
Jei sau ar savo atrimtajam įtariate egzemą, o galbūt iš savo šeimos gydytojo jau esate išgirdę atopinio dermatito diagnozę – būtinai apsilankykite pas gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą.
Ši liga reikalauja ne tik tikslios jos ir po ja slypinčių alergenų diagnostikos, bet ir nuolatinės specialisto priežiūros, ligos valdymo rekomendacijų korekcijos, tad nuolatinis glaudus ryšys su specialistu – raktas į sėkmę siekiant ne tik suvaldyti savo ar savo mažylio ligą, bet ir išvengti bakterinių ligos komplikacijų.
Dilgėlinė. Kas tai?
Dilgėlinės tipo alerginis bėrimas – išskirtinis ir ne be priežasties gavęs tokį pavadinimą. Jį atpažinti itin nesudėtinga, nes visi tokį esame matę ir pajutę netyčia palietę vieną žymiausių Lietuvos piktžolių – dilgėlę. Bėrimai prasidedantys odos niežuliu ir odos paburkimais gali netikėtai atsirasti bet kurioje kūno vietoje.
Priklausomai nuo to, kas juos sukelia. dilgėlinės odos bėrimai gali tęstis nuo vos kelių valandų, dienų ar savaičių iki daugelio metų. Ligos metu bėrimai „migruoja“ nuo vienos kūno vietos į kitą ir visada yra lydimi nenumaldomo niežulio.
Kas ją sukelia?
Tiksli priežastis, dėl kurios vieniems žmonėms pasireiškia dilgėlinės alerginis bėrimas, o kitiems – ne, iki šiol nėra žinoma. Neabejotina tik tai, kad dilgėlinės atsiradimui daug įtakos turi paveldimumas, bendra imuninės sistemos būklė, bei aplinkos veiksniai, tokie kaip infekciniai sukėlėjai (ypač virusai), staigūs temperatūros pokyčiai (karščio arba šalčio nulemta dilgėlinė) ir aplinkoje esantys alergenai:
– Maisto alergenai (riešutai, kiaušiniai ir jūros gėrybės).
– Bičių, vapsvų ir kitų plėviasparnių vabzdžių nuodai.
– Lateksas.
– Naminių gyvūnų plaukas ir epitelis.
– Žiedadulkės.
Kaip ją išgydyti?
Sėkmingo dilgėlinės gydymo principai paremti tikslia ją sukėlusio veiksnio diagnostika ir, jei įmanoma, šio veiksnio vengimu. Itin svarbu stebėti kokiomis aplinkybėmis pasireiškia dilgėlinės paūmėjimai (suvalgius tam tikro maisto ar tam tikru metų laiku) ir visą tai aptarti su savo gydytoju alergologu.
Atsižvelgus į tai, gydytojas nesudėtingai galės paskirti tinkamus alergijos kraujo ar odos tyrimus ir sudaryti tinkamiausią ligos gydymo ir valdymo planą. Neretai esant dilgėlinės paūmėjimams gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas gali paskirti antihistamininių vaistų. Tačiau kartais net ir šių priemonių gali nepakakti. Tokiu atveju svarstoma ar pacientui nereikėtų atlikti sudėtingesnių kraujo valymo procedūrų ar net skirti biologinę terapiją dilgėlinės gydymui.
Kada apsilankyti pas gydytoją?
Pasireiškus dilgėlinei visada rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją, tačiau būkite budrūs. Jei pastebėjote, kad dilgėlinės pasireiškimo metu Jūs ar Jūsų mažylis nežymiai karščiuoja, o odos bėrimai yra lydimi bendrinių peršalimo simptomų – pirma stotelė pasveikimo link turėtų būti šeimos gydytojo kabinetas. Priešingu atveju ilgai laukti nevertėtų, tikslingiausią pagalbą Jums suteiks gydytojas alergologas.
Alerginis kontaktinis dermatitas. Kas tai?
Kontaktinis dermatitas – tai ypatingas alerginis bėrimas, pasireiškiantis kaip neigiama reakcija į tam tikras buitinės chemijos medžiagas, kosmetikos priemones, metalus.
Žmogui, sergančiam kontaktiniu dermatitu, kontakto su alergenu vietoje po kelių-keliolikos valandų pasireiškia odos bėrimas, pasižymintis odos paraudimu, patinimu, niežuliu ir didesniais ar mažesniais spuogeliais. Jei kontaktas su alergenu nenutraukiamas, šis bėrimas pamažu virsta į atviras, sunkiai gyjančias žaizdas.
Kas jį sukelia?
Alerginį kontaktinį dermatitą sukelia kasdieninėje mūsų aplinkoje esantys metalai, kosmetikos priemonių sudėtyje ar drabužių gamyboje naudojamos cheminės medžiagos, kurios tiesiogiai kontaktuoja su oda. Kaip dažniausiai kontaktines alergijas sukeliančios medžiagos išskiriami:
– Metalai: nikelis, kobaltas.
– Kosmetinių priemonių gamyboje naudojami biocidai.
– Kalio dichromatas.
– Cheminės medžiagos, naudojamos apdirbinėjant guminius gaminius.
– Asmeninės higienos priemonės ir kai kurie dermatologiniai kūno kremai.
– Medžiagos, esančios tatuiruočių ar kituose dažuose.
Kaip jį išgydyti?
Vienintelis būdas išgydyti alerginį kontaktinį dermatitą – tiksliai identifikuoti jį sukeliančią medžiagą ir visomis priemonėmis vengti kontakto su ja. Tam, gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo kabinete Jums ar Jūsų mažyliui gali būti atlikti vadinamieji odos lopo testai, kurių metu, ant nepažeistos kūno vietos klijuojami specialūs pleistrai. Šie pleistrai yra pripildomi potencialių alergenų. Po kelių dienų nuėmus pleistrą gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas gali nesudėtingai įvertinti kuri medžiaga ar medžiagos yra Jūsų alerginio bėrimo kaltininkė.
Allergomedica klinikoje sėkmingai diagnozuojamos tikrosios pacientų alerginių bėrimų priežastys, sudaromi individualūs ligos valdymo ir gydymo planai, parenkamas tikslus, individualizuotas gydymas.
Klinikoje dirbantys medikai – inovatyvių ligos diagnostikos ir gydymo sprendimų ieško pasaulinėse konferencijose ir sėkmingai juos taiko Lietuvoje.
Klinikoje ir šalia įsikūrusioje alergijų diagnostikos laboratorijoje atliekami auksiniu standartu alergijos diagnostikoje pripažinti kraujo tyrimai, bei odos lopo mėginiai, leidžiantys gydytojui į kiekvieną pacientą pažvelgti individualiai ir parinkti tik patį tinkamiausią ligos gydymo planą.
Būtent individualus požiūris į kiekvieno paciento problemą yra sėkmės garantas siekiant sukontroliuoti ir išgydyti alerginius odos bėrimus.
