Gerklės skausmas – vienas dažniausių vaikų nusiskundimų, dėl kurių kreipiamasi į gydymo įstaigas. Šis simptomas gali būti susijęs su viršutinių kvėpavimo takų (nosies, ryklės, gerklės ir pan.), ausų infekcinėmis ir kitomis ligomis. Kai skauda gerklę, svarbu įvertinti galimą skausmo priežastį – virusinės ar bakterinės kilmės uždegimas, nes nuo to priklauso gydymas. Įtariant bakterinę infekciją, tikslinga specialisto konsultacija ir gydymas antibiotikais.
Kitais atvejais skiriama priemonių simptomams sumažinti: šiltų skysčių, pastilių nuo skausmo, kurios neretai pasižymi ir antiseptiniu poveikiu, vietinių purškalų į ryklę, švelniosios medicinos priemonių (skalavimas, kompresai ir pan.).
Štai trys dažniausiai pasitaikančios ligas, dėl kurių skauda gerklę:
Tonzilitas: viena dažniausių gerklės skausmo priežasčių yra ūminis tonzilitas – gomurio tonzilių uždegimas, tėvų vadinamas „angina“. Ši liga dažniausiai užklumpa 4–10 metų vaikus, tačiau ja serga ir mažesni. Paprastai skundžiamasi ryklės skausmu ar sudirginimu, sustiprėjančiais ryjant ar kalbant, pasunkėjusiu rijimu, balso pakimimu. Apžiūrint gali būti matomos paburkusios, paraudusios tonzilės, balkšvas apnašas ant tonzilių ar pūlinukai, gali padidėti kaklo limfmazgiai. Neretai vaikutis karščiuoja ir turi kitų peršalimui būdingų simptomų. Kitos dažnos gerklės skausmo priežastys – faringitas ir laringitas.
Faringitas – tai ryklės gleivinės uždegimas, 90 proc. visų atvejų sukelia virusai. Kokios pirmosios pagalbos priemonės, jei skauda gerklę? Kai juntamas nedidelis perštėjimas, padės čiulpiamosios pastilės ar purškalai. Gerklę galima skalauti valgomosios druskos šiltu tirpalu, ąžuolo žievės, alksnių, šalavijų lapų nuoviru.
Laringitas: bene būdingiausias laringito požymis – balso užkimimas ir lojantis kosulys. Balsas gali prikimti nedaug arba vaikas gali visai neprakalbėti. Kosulys būna panašus į lojimą. Mažyliui susijaudinus ar daugiau pakalbėjus, situacija akivaizdžiai pablogėja. Gali pakilti temperatūra, gerklę kutena ir skauda.
Laringitas paūmėja ir jo požymiai dažniausiai išryškėja naktį. Tėvų užduotis – pasistengti, kad atžala kuo mažiau kalbėtų ir išliktų rami. Ramus vaikelis kvėpuos rečiau ir giliau, į plaučius pateks daugiau oro.
Pirmoji pagalba – kvėpavimas garais kelis kartus per dieną. Garai suskystina skreplius, tampa lengviau kvėpuoti, dėl to mažylis kosėja lengviau ir rečiau. Užkimusiam vaikui pasiūlykite dažnai, po truputį gerti šiltų skysčių. Taip pat padeda kambario drėkinimas – išvėdintame kambaryje ar gryname ore ligonėlis jausis geriau. Į gydytoją visada kreipkitės nedelsdami, jei vaikas užkimsta tiek, kad dingsta balsas arba atsiranda į lojimą panašus kosulys. Mažyliui darosi sunku ryti ir kvėpuoti, todėl būtina suteikti pagalbą.
Jei skauda gerklę ir sumažėjo apetitas
Tėvai dažnai išsigąsta, kai prastai besijaučiančiam vaikui suprastėja apetitas, ir bet kokiais būdais mėgina mažyliui sumaitinti košės ar kotletą. Gydytojų teigimu, pagrindinė taisyklė paprasta: vaikui būtina gerti daug skysčių, kurie gali būti saldesni ar rūgštesni, tačiau negazuoti. Rekomenduojama gerti dezinfekuojančių ir uždegimą mažinančių šiltų arbatėlių – jei vaikas nealergiškas, galima paruošti citrinos, spanguolių, aviečių ar erškėčių uogų arbatos.
Svarbu nevalgyti aštraus, sūraus ir šalto maisto. Maisto duokite saikingai ir geriausia, jei jis lengvai virškinamas, nes pakilus temperatūrai gali sumažėti virškinimui reikalingų fermentų. Jei stengsitės bet kokia kaina ir gausiai pamaitinti mažylį, jį gali supykinti. Beje, netiesa, kad anginą reikia gydyti ledais – šį mitą medikai atmeta kaip niekuo nepagrįstą.
